Statau namą!

Sniegas, sušiai, sekmadienis...

2012-02-05T12:01:00.001+02:00

Sveiki,

Už lango gili žiema. -30 c. Keistas staigus temperatūros krytis, po tris mėnesius užsitęsusio lapkričio. "Kur žiema, kur žiema? Norėjot žiemos? Va prašom!" - mama grįžusi iš darbuko kažką sarkastiškai citavo.

Kai kam tai pasakų metas, tiesiog geltonų plytų kelias. Kitam - šviežia priežastis pasiskųsti. Taip, tai apie mus. Gerai pasakyta: svarbu ne kas vyksta, svarbu kaip tu tai vertini, kaip reaguoji.

Požiūriai požiūriai požiūriai... Du aukščiau esantys atvaizdai iliustruoja, kaip skirtingai galima vertinti už lango esančią žiemą.

Ir tai galioja viskam, statyboms, bet kam. Kurį tai savaitgalį, vėl su draugais keliavome Vilniaus rajono apylinkėmis. Misija vis ta pati - dar du žmonės jau mąsto savo namuką. Tada žmonės ima trankytis apylinkėmis, matyti ir komentuoti kitų žmonių namus, kalbėti kalbėti kalbėti... Visada mielai dalyvauju šiuose turuose ir pasakojusi ką pats patyręs. Suprantu juos, nes kitą vertus kai pats norėjau kuo daugiau sužinoti ir suvokti kas tai per projektas - statydintis namą nelabai turėjau kieno paklausti. Mano aplinkoje žmonės tuo metu dar troško "naujos statybos" butų, o kas statdinosi - tykiai tykiai kažką darė, per daug nesiviešino, užklausti kažką mykė arba išdidžiai aiškino, jog yra vienintelis būdas teisingai statyti namą - taip kaip daro jis, o visi kiti - durniai. Nors maniškis Neverlendas dar neaiškų kada bus baigtas, bet vis vien stengiuosi kalbėtis. Kalbame apie namo statymą? Tai yra apie ką iš tiesų: sienas, stogo konstrukciją? Statybines medžiagas? Gyvenimo būdą name? Sugebėjimą pastatyti "visai gerą namą" už 100 tūkst.? Ekologišką pasyvų namą? Vaikų išmėtytus žaislus kieme ir paliktus nakčiai? Medžio sodinimą? Sniego kasimą? Į sodą užklydusią stirną? Savaitgalį svetainėje griaudėjančią klasikinę muziką? Apie viską... Žiema laikas svajoti, planuoti ir pildyti paraiškas paskolai :D

ForumCinemas Vingis vyksta 11-tasis japonų kino festivalis, toks mini festivaliukas. Vakar skanavome "Legenda apie Narajamą" (1983). Kas kart džiaugiuosi pamatęs kažką tokio kino teatre. Ačiū Vingiuj, kad įsileidžia gurmanišką kiną. Šį rytą ruošdamas kiaušinienę Lazdyniškoje mamos virtuvėje galvojau apie laimę turėti namus, savo virtuvę ir galimybę sekmadienį atsidėti maisto kūrimui. Ne gaminimui, o kūrybai. Tai gerai tinka Azijos, ypač japonų virtuvės apibūdinimui.

Aš labai labai mėgstu Azijos maistą, ypač japonų virtuvę. Tačiau nemėgstu suši. Ta prasme, suši yra visai OK, bet tai tikrai nieko ypatingo, palyginus tai kas iš tikro yra japonų virtuvė. Daugeliui lietuvių, kaip matyt ir daugeliui visų vakariečių suši ir miso ir yra japonų virtuvė. Kažkas tokio...

...tad išmuša kamščiai kai sakai: "Dievinu japonišką maistą, bet tik ne suši" :) Hm... tokie "maximiniai" sušiukai atspindi japonų virtuvę ne daugiau, nei Kalvarijų turgus - Lietuvos grožį :) Na kas yra ragavę ir kitokių sušiukų...

... kurie yra nuostabūs, tikrai dieviški kąsneliai. Tačiau japonų virtuvė vis vien čia tik prasideda. Kai tai pasakai žmonės dažnai klausia: "Tai kas tai yra tas japonų maistas? Nu, tas kitas, kur ne sušiai?". Visada taip sunku tai paaiškinti, nes šią virtuvę vertinant mūsuose įprastais aspektais, gaunasi, kad nieko čia ypatingo. Pakepta žuvis su augaliuku, skamba nieko ypatingo. Kaip tai paaiškinti vaizdžiai? Na, kažką tokio...

http://rasamalaysia.com/recipe-black-cod-with-miso

Vėl gi, matyt japonų virtuvė, tai ne apie maitinimąsi ir ne apie maisto gaminimą. Tai kažkas daug daugiau. Kažkas kas neturi nieko bendro su "geru" maisto kiekio ir kainos santykiu :D

Japoniški pietūs ar vakarienė, tai pilnas stalas mažų lėkštučių, kuriose yra po nedaug, tačiau įvairių gurmaniškų stebuklų. Dažniausiai valgai ir nesuvoki kas tai, tačiau tai nuneša tave toli toli. Kiekvienas kasnis, tai lyg kelionė kažkur. pamenate "La Troškinį", kai tas baisuolis kritikas paragavo troškinuko ir akimirksniu nukeliavo laiku į savo vaikystę...

Iš tiesų, sugalvoję "šiandiena pavalgyti japoniško maisto"...

Nors kartais tai gali būti ir "tiesiog koldūnai"...

Arba keptos mėsos gabalas...

Arba kažkas nevirto...

O gal "kažkokia makaronų sriubikė"...

Kai norisi kažko kito nei suši, mūsuose galima rinktis išties ne daug ką. Susitaupius pinigėlių, kažką panašaus galima ragauti Miyako. Tai gal ir viskas? Hm... Man visad smagu "Tų pačių Čili savininkų" restorane TOKYO užsisakyti taip vadinamą "Bento". Žinoma tai ne stebuklas, bet jau ir ne sušis! Gauni kažką tokio...

Bendo - TOKYO restorane vadinasi verslo pietūs - brangiesnis reikalas, kurį užsisako visokie direktoriai, brangiai apmokami specialistai arba turintys galimybę papietauti įmonės ar vaišinančiojo sąskaita :D Aš nei vienas iš jų, bet retkarčiais pasidarau sau šventę. Tai dar ne "Miyako", bet jau ir nebe "Suši Express"...

Šiaip jau Bento yra japonų nacionalinė tradicija, tai maistas, kurį sudedame į dėžutę, ruošiame valgyti, pavyzdžiui darbe per pietų pertrauką ar pan. Tai tas pats, ką pas mus praktiški žmonės deda į stiklainius, plastikines dėžutes, sumuštiniai, vakarykščiai kudlietai ar burokienė pasišildymui. Japonijoje tai daroma su meile ir atrodo va taip...

Japonų požiūrį į tokį kasdienį maistą gerai atspindi bento, kurie ruošiami vaikams. Tėvai (na gerai, tebunie ir mamos :D ) vaikams į mokyklą įdeda maisto, tačiau ruošia jį su meile ir džiugina ne vien skrandį...

Žinoma, mūsų cepelinų šalyje, iš nusiplukusių suvargusių tėvų sunku vaikučiams tikėtis tokių dalykų, tačiau pasvajoti galima :)

Tai ne apie maistą, tai apie mus, apie mūsų gyvenimą... Taip gera naršyti google į paveiksliukus įvedus japan food, bento ar ramen... tai tik dalelė, kokie lobiai ten slypi.

Labai norėjau tuo pasidalinti, nes japonų virtuvė, tai tikrai daug daug daugiau nei suši :) Skanaus...

Japomijoje yra ir fast foodas :) Nacionalinis :)))

Berenkant paveiksliukus atėjo pietų metas, eisiu išsivirti koldūnų Lazdyniškių penkiaaukščio virtuvėje :) ir pasvajoti, kad kada nors, vieną dieną ruošiu japoninius pietus savo Neverlende ir tai bus ne sušiai, o kažkas tokio...

Jei ką įkvėliau ;)

Žiema 2012...

2012-01-21T12:06:00.000+02:00

...šilta kaip niekada. Sveiki.

Esu kiek apleidęs šį savo dienoraštį. Tad pamaniau reik apsireikšt, kad dar šnopuoju (kvėpuoju). Nerašau, nes nestatau. Nors šis blogas apie statybas :) Anksčiau jį skaitę žino, kad jis ne vien apie namo statybą, o labiau apie namų, tad čia yra visokių "gėrybių". Tačiau kol gyvenime užsitęsę virsmai, teismai, duotuoju momentu ir rašau su nemažomis pauzėmis. Nors lankytojų, vartytojų vis vien yra nemažai. Įdomu ko ieškodami žmonės čia papuola? Hm... verčiau statistiką ir matau, kad užklydusių geografija gana plati.

Žemėlapis primena pasiklydusius lietuvių emigrantus... :) matyt nemaža dalis jų čia užsuka. Tai va, mielieji emigrantai, užsidirbkite pinigų maišą ir grįžkite į Tėvynę. Parsivežę pinigų statykite namą, kaip Airijoj, Ispanijoj ar Anglijoj. Parsivežkite ir išsilaisvinusias smegenis (įsivaizduoju viščiuką besikalantį iš kiaušinio), būkite Užkalniai!

Ką tik buvau parašęs ilgą tekstą apie lietuvių baimę sakyti savo nuomonę ir fotografuotis, bet pagalvojau, kad rašydamas savo nuomonę, matyt užgausiu daugelį artimųjų, taip susireikšminsiu, vergausiu silpnybėms ir egoizmui, tad ištryniau :) Juk kilniau ir išmintingiau skleisti gėrį ir šviesą, kuri nušviestų tamsias ir surambėjusias pavargusių žmonių širdis. Everything is illuminated (from the past).

Praeitą savaitę pagaliau pasnigo. Žiema, šilta kaip niekada, lig šiol buvo nesibaigiantis lapkritis. Keista, juolab, kad pernai žiema buvo nuostabi kaip niekada. Kai lauke taip pabąla ir savijauta pasikeičia. Šiaip jau šilta žiema turi privalumą - gal neperšals mano naujieji sodo gyventojai - obelaitės, grūšos, slyvos ir kiti draugai :) juk pirmoji žiema būna kritinė.

Ką gi, prasidėjo 2012-tieji... Hm, kaip dabar norėčiau paskaityti savo 2012 lapkričio postus. Kažkodėl manau jie bus įdomūs :) noriu, kad taip būtų. O kol kas dar vis žiema...

Sezono pabaiga

2011-11-01T13:05:00.001+02:00

Štai ir baigiasi dar vienas Neverlendo sezonas. Gaila, tačiau statybos darbai taip ir liko "užšaldyti". Metų pradžioje ruošiausi vedžioti vandentiekį, prasiardžiau nišą sienoje, tačiau vamzdžių dar neklojau. Pamaniau, kad neverta, nes kol nėra gręžinio, vandens, nesigauna patikrinti sandarumo ir t.t. Kol nėra vamzdynų, neišeina betonuoti juodgrindžių. Kol nėra vandens, nesigauna vedžioti šildomų grindų vamzdyno. Tai kažkaip ir sustojome šioje vietoje. Žinoma, galimą būtų vedžiotis elektrą, bet prioritetas vis vien yra vanduo.

Tačiau šis tas vis gi nuveikta :) Šiemet pagrindinė veikla persikėlė į lauką, taip sakant, į kiemą. Kas man ir yra įdomiausia, tiesą sakant. Atsirado daržas, prisodinau šiek tiek medžių. Įsitaisiau birbalazdę ir pradėjau birbinti žolę. Juk prie namo visad yra ką veikti ;)

Praeitą ir šį savaitgalį dar tęsiau garsiąją eglučių gyvatvorę. Nors vėliau sužinojau, kad sodinti eglutes jau yra stipriai per vėlu. Na, tačiau jos jau pasodintos... Jei neišgyvens, pavasarį teks persodinti iš naujo. Iš praėjusį pavasarį sodintų taip pat ne visos išgyveno. Nuotraukoje matyti salotinės, tai pavasarinės, o tamsiai žalios šį rudenį sodintos. Pavasarinės kiek keistos, pašviesėjo spygliai, bet nebyra. Maniau nubyrės ir nudžius, bet kol kas laikosi. Tai primena tas kalėdines persodintas eglutes, apie kurias jau rašiau. Šios irgi porą metų buvo apgeltusios, sunykusios, o dabar sustiprėjo ir vėl tamsios, stybsta aukštyn ir į šonus... Matyt reikia laiko, kad šaknys išaugtų, įsitvirtintų ir tada tik prasideda augimas. Tai tikiuosi, kad ir šios kažkaip įsitaisys ir gal viskas bus OK.

O tai sakuros prie darbo, kurios šiemet taip ir nepražydo. Sušalo vargšiukės. Vos pradėjus krauti ir skleistis žiedams, pavasario naktį buvo minusas ir sakurų pabaiga...

Sakura graži ir rudenį. Ryškūs lapai dega ant šalnos ir dar vis vaiskios žolytės...

Lapkritis. Vėjas. Lietus.

Laukiam sezono 2012...

Zuikių baubas

2011-10-23T23:13:00.000+03:00

Koks gražus šiemet ruduo. Mažai lietaus, daug saulės, kartais užslenka rūkas. Na, buvo keletą trumpalaikių kataklizmų, bet trumpalaikių. Šiaip jau gražu. Medžiai jau prieš porą savaičių išsidažė daugiausia geltonai, o dabar palengva jau meta savo rūbą :) štai jums rudeninis viliotinis (striptizas).

Savaitgalį net pavyko pabraidyti po lapus, jie tokie geltoni, švarūs, dar sausi, šiukžda ir kvepia...

Tai bent žolės auga :) ryškiai gavo kokios radiacijos.

O gal tai GM kmynas? Tarkime nubyrėjo nuo bandelės arba iš šašlyko marinato ir sudygo. Ryškiai taip ir nutiko :)

Taigi grįžtame prie zuikių puikių :) Kaip jau anksčiau apsiskelbiau, Neverlende pasėjau vaismedžių ir šiaip medžių. Kaip žinia, kai įsitaisai jaunų medelių, ši žinia mygam apskrieja visus apylinkės ilgaausius, pelėnus ir visokius kirstukus. Šie aptaria naujieną, tada patraukia įsitikinti ir pagraužti žievę. Pasirodo šis smagumas vyksta sausį-vasarį, o kartais ir dažniau. Todėl patartina sodinukus slėpti ar imtis kitų priemonių.

Pradžioje maniau, kad tai liečia tik vaismedžius, tad sakiau apraišiosiu žiemai kokiomis nors pušų šakelėmis (zukiai jų nemėgsta) ar pan. Tačiau pasiskaitęs internete aptikau, kad aštriadančiai lygiai taip pat doroja klevukus, ąžuoliukus, berželius ir kitus medžius :( O tai jau gaunasi daug medžių. Tad nusprendžiau išbandyti pažangias priemones.

Vienas toks sodininkas p. Juozas Kvietinskas kartą išrado mišinį, kuriuo ištepliojus medžius, zukiai negali prisiartinti per metrą ir davė jam pavadinamą "Zuikių baubu":) Mišinys buvo paskelbtas internete ir šiandiena, pasirodo, jau yra tapęs vos ne liaudies receptu :D Šiaip mišinys yra unikalus tuo, kad visai paprastai sutaisomas ir, kaip teigia išbandžiusieji, labai efektyvus. Tai ir aš nusprendžiau jį išbandyti.

Įvedęs gūglėj veterinarijos vaistinė radau artimiausią ir ten nusipirkau "Herbacero" tepalą - vaistą skirtą gydyti karvių tešmenims ir kitoms geroms vietoms. 250 g indelis kainavo apie 15 Lt, dar tiek pat paklojau už pusantro litro nevalytų žūvų taukų "bambalį". Tai ir viskas ko reikia. Sąmata apie 30 Lt.

"Herbaceras" tirpsta nuo kūno temperatūros, lyg koks vaškas. Tačiau aš naudojau dujas :) Palengva kaitinau puodynę su vandeniu. Jame paskandinau plastikinį "Herbacero" indelį. Paklojau šaukštų, kad nebūtų tiesioginės kontaktacijos su dugnu ir plastikas neišsilydytų. Ir tikrai - vaistų košė ištirpo ir pavirto "Cedevitos" spalvos skystimėliu

Kol lydėsi tešmenų vaistai, atsimieravau maždaug 250 ml žuvų taukų. Nu taip iš akies. Pagal originalų receptą komponentų maišymas turi būti 1:1. Tačiau vėliau apsukrūs veterinaristai patobulino receptūrą pakeisdami santykį: žuvies tauko 4 dalis su 1 dalimi Herbacero. Taip taip, šis mišinys pradėtas net pardavinėti veterinarinėse vaistinėse :D Tačiau maniškėje panacėjos nebuvo, tad teko pačiam pabūti alchemiku. Aš pasirinkau originalų receptą ir pyliau maždaug 1:1.

Taigi, gavau oranžinį kisielių - smirdalą. Kvapas nestiprus, bet toks labai savotiškas. Jaučiasi kamparo pustoniai. Žodžiu sumaišyti dalis pavyko ir ėmiau iš širdies teplioti naujuosius Neverlendo gyventojus...

Tepiau ir kamienus ir šakeles. Mat kiškiai piškiai moka pasistiebti ir aukščiau pasiekti. O be to, kai prisninga sniego pusnys, lengva pasiekti net viršūnes. Tad nutepliojau nuoširdžiai nuo pašaknų iki viršunėlių, įskaitant visas šakeles.

Šie tiek liko. Tai nusprendžiau pasilikti, gal žiemą reiks kartoti procedūrą. Maža kas, gal siautės vėtros ir nuplaus mano vaškavimą.

Šiaip kas gerai aprišus visokiais aprišalais, kad ne tik saugo nuo kiškių, bet ir nuo šalčio. Vėliau tai sugalvojau ir supratau, kad dabar maniškiai liks be marškinių per speigus, o žiemos juk šaltos šiais laikais, tai ir net nežinau ar gerai čia viskas bus.

Laukais vaikštinėja ruduo. Sodo gimimas

2011-10-16T23:29:00.001+03:00

Eina į pabaigą trečiasis Neverlendo sezonas. Pažiūrėjau, kad pastarasis įrašas buvo dar vasarą, pamaniau reikia apsireikšti :)

Trečiasis sezonas... vaje, nemažai laiko jau praėjo, tai tikrai. Hm... tik apsigyvent nepavyksta. Matyt dar bus taip ilgai. Šio apmaudaus fakto priežastys vis dar tos pačios - nesibaigiančios ir vis klimstančios skyrybos, kurias man įtaisė mano išrinktoji. Vis gi, gerai, kad namas po stogu, niekur nevarva, viskas atrodo liux padaryta, tai ir stovi sau, be pokyčių kolei kas.

Vis gi, šiokia tokia gyvybė yra. Kažkada seniai, kai dar galėjau su dukryte švesti Kalėdas, kas kart parnešdavau namo gyvą eglutę tame kibirėlyje. Man rodos tai nuostabi idėja, nes pavasarį pasodinta ta eglutė neretai prigyja (girdėjau apie 60 proc.) ir atsiranda ne tik medis, bet ir prisiminimas, apie kažkada gražias ir laimingas Kalėdas 2007...

Anuomet sumaniau tas eglutes sodinti Neverlendo teritorijos kampuose. Taip juos savotiškai pažymėti ir padaryti iš toli matomus. Kadangi tai laukų pieva, žolės auga ligi kaklo, maniau tos eglutės nustelbtos tikrai. Tačiau praeitą savaitę sumaniau apeiti kraštus ir apžiūrėti kaip kas. Ir štai, prasklaidęs žolynus suradau "Kalėdos 2007" :) Pasirodo auga kuo puikiausiai. Tai labiausiai į vakarus nutolęs teritorijos kampas. Kas nepamena, maniškė teritorija yra penkiakampė. Tolumoje matomas namas gerai iliustruoja sodybos atstumus :D

O čia dar aptikau ir "Kalėdos 2008". Ši vargšiukė kiek nukentėjusi nuo šiumetinio pavasarinio pievų gaisro, bet nieko, stiebiasi ir auga. Ši sidabraskarė žymi pietvakarių kampą. Simboliška, tačiau "Kalėdos 2009" nesulaukė pavasario, nubiro spigliukai. Simboliška, nes ir pačios Kalėdos jau buvo gana keistos ir liūdnos. Matyt tkrai gamtoje viskas susiję tais nematomais ryšiais :) ką gi, lauksime kitų laimingų Kalėdų...

O tai didieji plėšiniai :) Viskas suvarpyta, paruošta žiemai. Laukiame pavasario.

Nuotrauka kiek anksčiau :) Morkyčių derlius nekoks šiais metais...

Sodo gimimas.

Sodininkai sako, kad praeitas savaitgalis, buvo tobulas medžių sodinimui. Tai laikas, kai medžių lapai jau nugelsta, patys medžiai užmoega, tačiau dar vidutiniškai šilta. Paprastai tai spalio antra savaitė - trečia savaitė. Nulėkiau ir aš į medelyną ir išsirinkau šį bei tą :)

Sodinti medelius nėra sudėtinga, nors numanymo tai šiek tiek reikia. Nemažai apie tai gali rasti google įrašęs vaismedžių sodinimas, tad ir nesikartosiu. Trumpai kaip aš dariau. Maniškė žemė 20-30 cm juodžemis, o žemiau žvyrmolis. Tai kasant duobę stoja trys krūvikės: a) išversta velėna, b) juodžemis ir c) žvyrmolis.

Variau duobę apie pusmetrį, tad žvyrmolio irgi iškėliau nemažai. Tada dėjau dugnan velėną apverstą "žemyn galva". Taip dariau nes neturėjau jokių trašų ar mėšlų. Manau, kad tos žolės prapus ir taps puiki traša. Aukščiau bėriau juodžėmį jau laikydamas sodinuką. Aptaisau juodžemiu visas šaknis tada apmindžioju, jei trūksta žemių - atsinešu iš daržo ar seno skruzdėlyno. Ir galiausiai žvyrmolį pasklaidžiau aplink, kad žolės skurdžiau aplink augtų. Suformuoji aplink meduką daubikę ir ten užlieji vandeniu gausiai.

Pradžiai trys obelikės: vasarinė, žieminė ir alyvine. Dar grūša, paskum mėlyna slyva ir kanadinis persikas. Manau, jei tai prigis, bus puiki pradžia :) Dabar galvoju kaip apsaugoti nuo aštriadančių kiškučių.

Norėčiau pasisodint ir Saldinuką ir Antaninį, tik va kur gaut tokių sodinukų?

Štai, šiaurinis Neverlendas jau palengva sukultūrinamas. Arčiau matyti nuraudę žydintys krūmai, kurie auga eilėje ir atskirs sodą nuo daržiuko :) Nuotraukose nematyti šiandieninio progreso: sukalti koliukai ir apraišioti medukai. Dar pasodinau keletą ąžuoliukų, klevuką ir kiek pratęsiau eglaičių alėją. Šiais metais gal jau ir tiek, beliko sugalvoti kaip apsisaugoti nuo aštriadančių, stirnų irgi ir žiemoti susisukus į pūkus. Ir svajoti, kaip pavasarį Neverlende viskas sužaliuos ir pasipuoš žiedais... :)

Ko dar netrūksta, tai gražuolių musmėrių :D ana tolumoje gaspadorius pjausto beržų šakeles apačioje. Taip skatiname medį stiebtis aukštyn ir nors truputi apsisaugome nuo pavasarinių gaisrų...

Gaila, kad dienos taip greit trumpėja, nebepavyksta ilgiau pasidarbuot. Sezonas tikrai sukasi pabaigon...

Rudens nuojauta

2011-08-21T23:49:00.001+03:00

Arba derliaus metas :) Arčiau rudens vėl grįžta mintys į Neverlendą. O tenai, vis gi gyvybės daugiau nei anksčiau. Vien mamos daržas jau ką reiškia. EKOLOGINIS :D Šiandiena rudeniniai darbeliai prasidėjo...

Toks sekmadieninis pasibūvimas

Pavasarį kaimyvė davė arbūzų daigų. Tai išsikerojo kaip vijokliai ir išsprogo tokie kamuoliai. Įdomu kokia bus viso to nauda...

Būtent šias bulvikes pats šiandiena nukasiau. O ką, aš daug ką galiu ;)

Anksčiau buvusias bulves pakeitė braškytės.

O tai naujasis gyvenotas persikėlė iš žemaitijos japoniško sodo. Japoninis klevukas. Pirmasis japoninis augalas, galima sakyti :) Duok dieve jam sveikatos...

Pamenate pavasarines eglutes? Tai va, auga :)

O čia matyti mano žoliapjovų rezultatas. Kairiau nešienauta, dešiniau šienauta. Birbalazdė turi darbo Neverlende, ką ir sakyt. Bet užtat miela malonu iškarto...

O čia Gargžduose aptikau sujaponintą tują. Atrodo tikrai įspūdingai. Mačiau panačių dalykų galima nusipirkt ir Ermitaže. Vienas toks medukas 4-5 tūkst. Brangokokas tas japonų grožis...

Atostogų metas. Madzuchai 2011

2011-08-15T23:39:00.002+03:00

Galima ir taip pavadinti... Ištiesų šią vasarą stojo statymas. Dėl įvairių priežasčių. Pirmoji - finansai groja romansus. Antroji skyrybų reikalai juda lėtai ir šlykščiai komplikuojasi, bent jau duotuoju momentu. Trečioji - sudėjus tas pirmąsias abi, apima motyvacijos stoka. O trūksta motvacijos, sunku jausti malonumą. O tada jau geriau užsiimti kuo kitu. Tą ir stengiuosi veikti. Atostogauju, pramogauju ir pan. Neverlende tik daržas lopoja ir eglutės stiebiasi :) Aišku ir žpliapjova, kad ją kur velniai :D Šiaip nieko naujo neįvyko, ypačei, kas būtų įdomu pragmatiškiesiems statybų manjakams, tad ir netrukdau Jūsų brangaus laiko laiko ;)

Bet šiuo bei tuo norėčiau pasidalinti. Žolinių savaitgalį, kai matyt visi buvo išvykę kur nors, man pasisekė pagaliau aplankyti žemaitiškąjį japonišką sodą. Tiesa, kokią savaitę anksčiau dar aplankiau ir Vilnietiškąjį japonišką sodą, kuris merdi VU botanikos sode. Išties, ten gana liūdnas vaizdas.

Šiaip jau tai puiki vieta romantiniam pasivaikščiojimui tarp kardelių lysvių ar rožynų, ar pasidaryti gražių vestuvinių foto, tačiau japoniškas sodas, tai tik vienas pavadinimas. Tokio geriau ten neieškoti.

Tačiau žemaitiškasis sodas - visai kitas reikalas :)

Sodas dar tik kuriamas, tačiau kas jau padaryta - padaryta su meile ir gana profesionaliai. Vaikštinėjant labai jauku ir matyti, kad jei viskas judės taip toliau, ši vieta turėtų tapti tikrai ypatinga...

Viskas labai tvarkinga. Net primiena golfo lauką

Jei paliksi pinigėlį, greičiausiai ir tau pasiseks turėti sodą :D

Lietuviškas šaltinis įrengtas japoniškai :)

Tiesiai matyti kalnų upelį, dešiniau jau paraudusį japonišką klevą...

Nuostabiausia vietelė. Kalnai...

Ši vieta dar perspektyvoje. Stendas rodo į ką šios griovos turėtų pavirsti

Taip taip, čia Lietuva, Darbėnų km.

Bonsai paroda pardavimas. Labai gražūs...

Yra ir sausas akmenų sodas. Tiesa gana mažutis ir ilgas, bet išpuoselėtas puikiai.

viskas labai japoniška :)

Nemokama reklama :)

Auginami ir parduodami japoniški klevai. Sodinukai mažučiai, iš sėklų, tačiau užtat nebrangūs: 15 Lt. Bet šeimininkas prisiekė, kad šie klevai atlaiko 35C speigą, 35C karštį, sniegą, pūgas, ugnį, vandenį ir varines triūbas. Sodinti galima ir reikia tiesiog dabar :) Tai aišku, kad vieną tokį parsivežiau pabandymui ir jau "pasėjau" Neverlende...

O čia dauginasi ginkmedžiai

Kyštelėjom nosį į šiltnamius, kur šis gėris dauginasi. Konkrečiai čia, atrodo, kad bus bonsai šiltnamis :)

O šiame dygsta ginkmedžiai ir japoniški klevai

Japonas, bonsai meistras, mielai pataria visais augaliukų klausimais

balutės, prie kurių norisi stovėti ilgai ilgai

Veikia arbatos namelis, galima pasimėgauti žalia arbata, iš arbatžolių miltų. Jei nespjauni į vaisines arbatas ir/ar į arbatą vis dar įsimeti cukraus, geriau ten neik...

gurmanai ir estetai įvertins ;)

norėjau parodyti mažiausią matytą bonsą. Tą, šalia žiebtuvėlio ;)

Jei važiuosi pro Kretingą, nepatingėk užsukti. Verta.
Daugiau info: www.japangarden.lt

Japoniškos svajos

2011-06-11T20:08:00.005+03:00

Sveiki! Šį savaitgalį Vilniuje vyksta II-asis Japonijos kultūros festivalis ir VI-oji tarptautinė bonsai bei suseki paroda. Aišku, maža kas kur vyksta :) tačiau man, japonų reikalų mylėtojui tai svarbus įvykis.

Paroda nedidelė, bet visai įdomi. Bilietai gal brangoki, manau neatitinka vertės (26 Lt), tačiau matyt ne dėl organizatorių biznio jie yra. Nes žmonių šiaip nedaug. Vis dėlto labai džiaugiuosi, kad šį paroda vyksta, linkėjimai ir pagarba organizatoriams. Šaunuoliai. Linkiu, kad paroda virstu tikru festivaliu ir augtų. Manau turinį dar galima labai papildyti ir nebūtinai reikia viską atsivežti. Galėtų sudalyvauti ir Lietuvos GO asociacija pristatydama nuostabų stalo žaidimą, ir japonų kino galima parodyti, ir japonų restoranai galėtų padalyvauti. Japonistai labiau aktyvūs Kaune. Žodžiu tikrai yra kur augti. Norėčiau kai kuo ir pasidalinti, kam įdomu ir vis dar skaito mano samprotavimus ;)

Na taip, arbatinukas :) Tačiau labai Japoniškas. Apskritai parodoje buvo puikių keramikos dalykų, įndų. Nuo štai tokių nacionalinių subtilių iki įstabių, tačiau beprotiškai brangių...

Nuostabus Japoniškas pietų "servizas". Subtilus ir paprastas.

Kaina apie tūkstantis litukų...

Vyno stovelis. Atrodo paprastutis, bet kaip jis stovi - suvokti sunku. Žiūrint sukasi smegenys :) Nukainuotas iki maždaug 400 litukų..

Vazelė, trijų aukštų. Nuotrauka prastos kokybės, nesimato jos grožio. Subtili ir graži, kaina panaši kaip ir aukščiau esančio vyno stovelio.

Žinoma, gal apie kainas kalbėti ir netaktiška, tačiau čia nurodytos kainos tokios įspūdingos, kad vien jų įdomu pasižiūrėti parodoje :D Na, bet Japonijoj yra nuostabių, labai kokybiškų dalykų, normalu, kad jie atitinkamai ir kainuoja. Japoniški kūriniai išsiskiria tuo, kad jie ne šiaip gražūs ir kokybiški, tą gėrį gali tiesiog pajusti. Tai lyg penktas matavimas. Pavyzdys - haiku. Racionaliais žodžiais sunkiai paaiškinama, tačiau pajuntama iki sielos gelmių. Tokia yra japonų kultūra...

Hm... visada maniau, kad bonsai yra kažkokie išvesti supersukultūrinti medžiai. Žinoma, bonsai labai nesidomėjau, mėgstu natūralią gamtą ir grožį. Tačiau šioje parodoje pamačiau, kad tai gali būti ne šiaip sau medelis ant vidutinio lygio, tačiau savo kabą jau turinčio vadovo stalo ofise :) Tai nuostabūs meno kūriniai, kurių grožis yra ir medyje, ir vazonėlyje, ir staliuke-padėkliuke ir net samanotoje žemėje...

Beje, fotkėje - bonsai - paprastas kaštonas. Atrodo pritrenkiančiai...

Atradimas: augaliukai akmenukuose. Akmenukuose, kuriuose yra skylės, auginami augaliukai, žolikės. Paprasta, subtilu, bet kažkaip ypatinga.

Čia nesupratau kas: meno kūrinys ar marmurinis suolas su meno apraiška. Čia atrodo neįspūdingai, tačiau panatūrė buvo gerai. Seniai svajoju namuose įsirengti šlifuoto granito barą, o čia kaip ir suoliukas. Šlifuotas akmuo turi savo magiją, ką ir sakyti.

Parodos metu nuolat vyksta pasirodymai ir paskaitos. Labai patiko paskaita apie japoniškų sodų istoriją. Pranešėjas iš japonų kompanijos, kuri užsiima japoniškų gamtovaizdžių, sodų įrengimu. Taip pat pristatė ir vieną savo projektą, nuo nulio iki pergalės. Su daugybe foto ir komentarų. Man čia buvo kaip tyras oras :)

Šis bonsai įdomus tuo, kad neturi vazono. Nesuprantu kaip tos žemės stūkso kalnelyje. Žodžiu apie bonsai mano nuomonė pasikeitė. Nors esu mažas viršininkas, bet vis vien galėtų kas nors kokį nususėlį padovanoti ;) O gal kas gavę dovanų ir nebenori???

Antrame aukšte vyko visokia prekyba ir kiti grynai komerciniai reikalai. Bet nelabai įdomu, tad "nutraukiau" tik bendrą vaizdą kas vyksta apačioje :) Paskutinį kartą prieš tai čia buvau per Underworld koncertą :) Senokai senokai...

O po parodos, aišku užsidegęs baisiausiai, nulėkiau į Neverlendą. Dirbti šiandiena tingiu, tad tik pasvajoti.

Va ir nusiroviau derlių: ridikėliai kad išsprogo... kaip slyvos! Maniau, kad tokie dideli, kuriuos parduoda bobulės prie parduotuvių ar turgelyje, atsiranda nuo cheminių trašų, bet pasirodo tereikia palaukti :) Žodžiu iš daržo pasirodo yra ir naudos, ne tik džiaugsmas žemę vartyti.

Tai va tokios naujienos. Čiau pakau :)

Pragriaužta siena :)

2011-06-05T23:08:00.004+03:00

Sveiki, vasara šiais svajonių 2011-taisiais prasidėjo taip greitai. Gegužį jau plieskia tropinės kaitros, va jau ir birželis. Taip karšta, kad savaitgalį sunku prisiversti dirbti. Esu sau pasisakęs, kad sodyboje dirbu tai ir tiek, kiek tai darant galima jausti malonumą :) Tokia taisyklė, tad kai karšta, galima ir patingėti. Todėl šį savaitgalį į Neverlendą atliuoksėjau tik sekmadienį.

Nusprendžiau užbaigti nišos "darymą" sienoje. Priminsiu, jog niša skirta pravesti vamzdžiams į II aukštą. Tai virtuvės, o tuo pačiu ir namo pietrytinis kampas. Kadangi siena laukinė, dirbau lėtasi ir atsargiai, visai nenorėjau prakirsti langelį į lauką. Atrodo viskas pavyko. Nors darbo buvo nemažai. Sienos aukštis 3,60 m., perdangos įveikimas...

Ačiū dievui perdanga pasidavė daug lengviau nei tikėjausi. Perdanga šioje vietoje yra blokas. Tai palengvino uždavinį, nes blokai yra su skylėmis viduje. Nišos vidurys sutapo su skylės viduriu, tad labai gerai viskas prasimušė.

O čia jau "išeiname" į II aukštą :)

Pradžioje pergyvenau kaip tą bloką reikės prariaubti. Skaitytojas parašė gerą patarimą naudoti grąžtą, taip ir ketinau. Tačiau pradžioj nusprendžiau pabandyti su "bulgarke" :) Turiu tokią mažylę, skirtą vėloms pjaustyti. Bet nusipirkau didesnius diskus skirtus betonui pjauti - vieną vidutinio dydžio, anksčiau dar buvau pirkęs ir tą dideli, kur gatvėse kelių remontuotojai pjausto plyteles. Tai panaudojau abu. Blokas pasidavė gana lengvai, nors dulkių dulkių... Bet tokį pobjaurį darbelį jau esu daręs ir anksčiau, tad apsiginklavau kaukėmis, specialiais geltonai rodančiais akiniais ir traktoristo ausinėmis ;)

Dieną pasidraskius su bulgarke, kaltu ir mūrininko plaktuku darbas pagaliau baigtas. Ir su magaryčiomis: dešiniau dar prapjoviau papildomą skylę, kuri skirta virtuvės garų surinktuvo vamzdžiui. Kad gaspadinei būtu patogu ir ji norėtų į virtuvę užsukti. Ėch, tik kur ji... :) Mano nuomone garų surinktuvas turi būti padarytas rimtai, su normaliu ventiliavimo vamzdžiu ir išmetimu per stogą. Tam tikslui stoge įrengiau specialų kaminėlį. Esu prieš visus tuos garuojančius spuogus namų sienose (manau esate matę senamiestyje ar pan.), tai vadinamas turbininis garų ar dūmų ištraukimas per sieną į lauką. Fe, pigiakas... Eina dūmelis iš tokio spuogo (ypač gerai matyti žiemą), smagiai įsisuka per pravertus langus atgal į namus arba dar gražiau - pas kaimynus. Varguoliškas sprendimas, ką ir sakyti...

O čia gi džiaugsmas :) Mamos pasodintos bulvės sudygo sudygo sudygo! Gaila fotkė su telefonu, tai nematyti toliau žaliuojančių ridikėlių. Taip taip, jau paragavome savo pačių užaugintų ridikėlių, 100 proc. ekologiškų :D Nuostabus jausmas...

Rankinis stabdis, žoliapjova

2011-05-28T11:31:00.005+03:00

Sveiki. Nors namudininkų sezonas ūžia pilnu tempu, vis gi retokai ką parašau. Ištiesų nelabai turiu kokių įdomių naujienų. Arba jos būna tiesiog nekokios. Kad ir šių metų projektėlis: vandens gręžinys + nuotėkų valymo įrenginiai, dėl kurių jau buvau suderinęs sutartį, bet ir tai teks atidėti. Priežastis - šeimyniniai reikalai susikomplikavę prieš metus (anksčiau jau rašiau apie skyrybas), klimpsta toliau į teismų liūną. Žinoma, tai ne statybų tema, bet tiesiogiai susijusi. Juk tai ne tik namo statyba, tai ir namų namučių kūryba. Tad kai šeima nepalaiko, "rankinis stabdis" užtraukiamas anksčiau ar vėliau. Ką jau padarysi, belieka apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad vieną dieną pradės viskas gerėti, o gal net ir susitvarkys. Tada ši daina bus skirta man :)

Tačiau vis tiek norisi savo sodybėlėje "gyventi" :), tad kaip ir anksčiau, kiekvienai progai esant, ir savaitgaliais lekiu tvarkytis. Po šio pavasario žolės gaisro, supratau, kad su ta pievų žole užaugančia iki 2 metrų, reikia kažką daryt. Liūdna žiūrėti kaip džiūsta apsvilusios pušys, beržiukai ir ne tik mažučiai, bet ir visai dideli medžiai. Tad pasiklausęs rekomendacijos numoviau į "Žaliąjį centrą" ir įsitaisiau birbalazdę. Tai baisiai kriokiantis ir žoles svaidantis daiktas Stihl FS100.

Negailiu gerų žodžių "Žaliąjame centrui", kuris įsikūręs pakeliui į Molėtus. Anksčiau sliūkindavau tarp lentynų Senukuose baugiai žvelgdamas į kabančias birbalazdes ir jų kainas, bandydamas suprasti kas yra gerai, kas yra blogai, kas brangu, kas pigu ir t.t. Bet "Žaliojo centro" parduotuvėje per 15-20 min. sužinojau viską kas svarbu apie šį išradimą, jo paskirtį, subtilumus ir galimybes, dar per 10 min. išsirinkau tinkamą modelį ir per dar 20 min. praėjau apmokymus kaip konstruoti tą daiktą, kaip keisti pjaustykles, kaip pjauti, kaip nepjauti, ką daryti, ko nedaryti, kaip reguliuoti ir t.t. Žodžiu per valandą tapau specialistas apsiginklavęs kriokiančiu žolių siaubūnu :)

Tad praeitą savaitgalį atsiprašęs kaimynų jau mojavau birbalazde iš peties. Skutau teritoriją namo perimetru, kiek mano supratimu minimum turėtų būti skutama. Išėjo bendroje sumoje kokia 20-30 arų

Šioje nuotraukoje matyti ir kita naujovė - daržas :) Taip, mama įsitaisė bulvikių, kopustukų, svoguniukų dar šio to. Kaimynė pasiūlė žydinčių krūmų sodinukų, tad pasodinau ir juos palei kraštą. Žodžiu po truputį kultūrinamas landšaftas džiugina širdį ir suteikia rūpestėlių, kurie yra tikra atgaiva po Vilnietiško socialinio realizmo.

Tad baigęs šį įrašą, šaunu į Neverlendą taip pat :) pažiūrėsme ką kruša padarė su daržu ir kaip žolė kelia nupjautas galvas. Kaip matote, tampu visišku pensininku :D

O kas neturite savo "kaimo" maukit į Palangą :) Kol ten nesezonas ir nėra žmonių, įmanoma visai neblogai pailsėti ir atitrūkti...

Palengva

2011-05-01T22:01:00.001+03:00

Sveiki. Džiaugiamės pavasariu kartu :) ką čia pavasariu - tikra vasara. Šiais metais pavasario vėl kaip ir nebuvo. Sniegas, ledas ir staiga +20 C... Bet vis vien džiaugiamės. Jau praėjo ir degančių pievų metas, tiesą sakant pajuodusios pievos daug kur jau ir atžėlė. Šiandiena darbo žmonių šventė, o į darbą kaip į šventę, tai ta proga nulėkiau pasidarbuoti :)

Palengva, nesiplėšydamas kepurnėjuosi ir aš pirmyn. Tęsiu praeitą rudenį pradėtus inžinerinių tinklų instaliavimo darbus. Vaje kaip gudriai pasakyta :) tiesa, girdėjau dar gudriau sakant: "o komunikacijos jau y?" hahaha! Bet tai kai žmonės sugalvoja juokingų terminų ir vadinimų :) Tai va, įsirenginėju komunikacijas, kad galėtų praustuvai, vonios, kolozetai tarpusavyje komunikuoti ir dar susisiekti su vandens kanalizavimo bei tiekimo sistemomis :D

Štai garažo kampas. Taip sakant vamzdynas čia beveik baigtas. Duotuoju momentu jis jau visas ir užkastas, tik likęs mazgelis prie to 11-tuko kanalizacijos stovo. Mat nuo mūsų čia atkeliauja 2 vamzdėkai: šiltas ir šaltas. Šiltas rangosi į sieną, šaltas styro ant žemės ir kitas styrantis vamzdis keliauja toliau link durų ir dešiniau išlindęs į paviršių - čia padarysime vandens stovą prijungti kokia nors laistymo žarnai ar pan. O prie sienos (kairiau) sujungsime tuos šalto vandens vamzdžius trišakiu ir čia pastatysime kriauklę. Bus praustuvas garaže su šiltu vandeniu, kaip pas baltus žmones...

O čia tiesą sakant taisome architektų ar statybininų klaidas: nenumatyta kaip vamzdžiai pasieks antrąjį aukštą. Tik pastačius sienas dasiprotėjome ir mūrininkas paliko nišiukę. Tačiau, dabar jau planuojant ir vedžiojant tinklus paaiškėjo, kad į tą nišiukę telpa tik 11-tukas kanalizacijos vamzdis, tačiau dar reikia kažkaip ir vandentiekį paduoti...

Na tai va, pasibalnojau bulgarkę, kaltą, plaktuką ir darbavausi. Kairėje matosi šios dienos rezultatas. Nišą reikia nuvesti iki to išlindusio vamzdžio (kairėje) ir dar praplatinti dvigubai. Darbas nelabai malonus, griovimo darbai kaip sakant, bet vis geriau nei kirsti sustingusį molį... Beje, griati reikia atsargiai, mat tai laukinė siena. Per daug įsismarkavus galima skylę sienoj padaryt, tad darbas eina palengva. Vėliau dar laukia skylės darymas perdangos bloke, kad tuos vamzdius būtų galima prakišti aukštyn. Dar nesugalvojau kaip tą bloką reikės įveikti, gal kas gali ką patarti?

Taip ir stumiuosi. Praėjusiomis dienomis irgi šis tas nuveikta: prakastos visos tranšėjos vandentiekio vamzdžiams. Liko tik nusipirkti vamzdžius, sukloti ir aišku gręžinį įsirengti. Mat nėra kaip patikrinti prieš užverčiant. Sujungimų nedarau, bet vis vien noriu patikrinti. Nusprendžiau vandentiekio vamzdžius iki taškų, sienininių šachtų vedžioti po žeme, jie bus po polistirolais ir visom tom šildomom grindim. Tiesa, susilaukiau nemažai specialistų kritikos, mat laidojami vamzdžiai, kurie gali sprogti, trūkti ir pan. ir tada jau neaišku kaip juos remontuot po betoninėm grindim, turbūt niekaip. Buvau gerokai susirūpinęs dėl šio savo sprendimo ir jau ketinau planuot kitą būdą kaip tuos vamzdžius pravedinėti, tačiau mano gen. rangovas pamėtėjo gerą mintį: kišti tą 20-tuką baltą minkštą Waviną į 40-tuką techniniam vandeniui skirtą "juodą vamzdį" ir ramiai užkasti. Vėliau, esant dideliam norui galima tą vamzdį paprasčiausiai ištraukti ir jo vieton prastumti naują. Man rodos tai visai gudrus ir paprastas sprendimas. Taip kad vamzdžiai keliaus po žeme. Tuos vamzdžius reikia slėpti, kišti kuo giliau. Labai nemėgstu visokių garsų namuose, tad būdami po žeme, šie vamzdynai bus negirdimi, tikiuosi.

Dar šis tas naujasnio: daržas :) Taip šiais metais suarėme plotelį kokių 2-3 arų dydžio. Blyn, šiaip jau daug... Taigi, mamai įrengiau poligoną, dabar lauksime ekocibulių. O kaimynai irgi neatsilieka - šiandiena visą dieną meistravo šiltnamį :) Žodžiu yra gyvybės Neverlende...

Eglutės ir akmenys...

2011-04-13T12:18:00.008+03:00

Su vis gausesniais saulės spinduliukais, vis labiau norisi gyventi savo kaime :) Praeitą savaitgalį vėl moviau į Neverlendą :) Nors šeštadienis buvo toks žvarbus... Tai pašlitinėjau aplink ir važiavau vėl į Vilnių. O sekmdienį nors pūtė baisi skersapūtė (girdėjau nupūtė rotušės lempas), bet vis vien buvo jau smagiau.

Seniai jau suku galvą, kaip gi reikia "pažymėti" savo teritoriją? Jei pamenate, namą statau ant 1,5 ha sklypo, kurį ateityje planuoju dar sudalinti ir galiausiai ištiesti kojas apie 1 ha plote. Plotas nėra toks jau didelis, tačiau vis vien sunkoka būtų apsitverti jį kokia tvora. Apskritai tradicinės tvoros idėja gyvenant gamtoje man niekaip nelimpa. Nelabai aišku kam ji apskritai reikalinga. Tačiau kadangi jau turiu spurdančių kaimynų, suprantu, kad mano vienatvės viešpatavimas baigiasi. Neišvengiamai prisiveis žmonių, šunų, daržų, pirtelių ir panašių linksmybių. Kaip vis dėlto gerai, kad pasirinkau namo vietą toliau nuo sklypo krašto, kad nereiks pro langą matyti kaimyno "bitavūchos". Čia žiauriai svarbu, bent jau man...

Žodžiu grįštant prie pastarojo sekmadienio :) pradėjau sodinti eglutes, palei sklypo ribą. Esu regėjęs gyvatvorę iš paprastų eglių. Jėga! Tai arti vienas kito susodinti medžiai į juostą. Eglės auga ir sudaro tokią tankią žalią sieną, kad ten joks šuo nepralįs. Be to, ši gyvatvorė žaliuoja ištisus metus ir žiemą labai gražiai atrodo. Tai nusprendžiau pamėginti užsodinti tų eglaičių.

Nuotrauka telefoninė, gerokai išplaukusi. Bet esmė tokia, kad "praėjau" kokį 20 metrų :) Gaila negalėjau palaistyti, nes dar neturiu vandens. Hm... neaišku kaip čia prigis, bet dalis turėtų prigyti. Žemė gera. Vežiau su žemėmis ant šaknų ir visą kitą. Na matysime.

Kita apsitvėrimo idėja, kuri man neduoda ramybės yra angliška akmenų tvora. Kartą vaikštinėjau po žvėryną ir pamačiau du masonus statančius tokią tvorą aplink vieną sodybėlę. Kadangi čia kalba eina apie akmenis (o aš gi akmenų majakas :) Tai aišku, kad nupėdinau paklausinėti ką jie čia renčia. Tiedu man mielai papasakojo, kad yra grįžę iš Airijos ir ten išmokę daryti va tokias senovines akmenines tvoras.

Šioje tvoroje nėra jokios rišamosios medžiagos. Akmenys yra dedami vienas ant kito taip, kad "kristų į save". Ir gaunasi toks pylimas, kuris stovi paskui tūkstantį metų :) Šiaip sprendimas žiauriai geras, ir galėtų saugoti nuo pavasarinių pievų gaisrų. Aišku akmenų čia reikia žiauriai daug ir vien dėl to sunku bus tai įgyvendinti. Tačiau kokia nuostabi idėja ir Lietuvoje visiška egzotika. Bet kitą vertus tinka prie japoniško koncepto...

Neverlendas 2011. Peržiemojome :)

2011-04-02T19:09:00.000+03:00

Žiema 2011 - ilga kaip šimtmečiai... Myliu sniegą, šaltį ir žiemą, bet pastaroji kažkaip išvargino. Tie pastarieji 2 mėnesiai pajuodusio sniego ir šaltis -20 užkniso juodai. Bet, juk viskam ateina galas :)

Šiaip ar taip, antroji žiema jau įveikta :) Štai kelios foto ir įspūdžiai iš praeito savaitgalio...

Vaizdelis nepakitęs, kol kas ir žolė dar geltonuoja. Kol kas...

O va prašau, tradicinis sezono atidarymas :(

Žodžiu gaisras buvo kaip reikiant, su gaisrinėmis.

Iš tiesu sunku suprasti kodėl žmonės šitaip elgiasi. Šiaip namas mūrinis, aplink jį molio kemsynai, tad ugnis gal būtų ir nepasiekusi. Tačiau būtų pasiekusi lentų krūvą, lauko "sanmazgą", kaimyno lauko "sanmazgą", vagonetę... Tai ačiū dievui gaisrininkai sustabdė tą "firewalą". Tačiau nuostolių turiu nemenkai: sudegė laukinis avietynas, sudegė daugybė medelių, tarp kurių ir kelios pušaitės, kurias su tokia meile sodinome su man brangiais žmonėmis. Pats sudeginau žieminę striukę, bebandydamas užplakti liepsną. Žodžiu... dabar aplink juodi laukai lyg po kokio karo :(

Šiaip kas dar naujesnio. Hm... Žiemą nedaug nuveikiau. Bet šį tą pajudinau. Įdomesnis dalykas - derybos su Artva dėl gręžinio. Kaip žinome, tai brangi firma, bet laikoma patikima. Tad vyko derybos dėl vandens gręžnio+nuotėkų įrenginio. Derėjomės derėjomės, beveik ir susiderėjome, tada pasidarėme projektėlį, kurį Artva pati ir derina jau antras mėnuo. Na, be projektėlio daryti nieko nežadu, nes laikausi principo, kad viskas turi būti "pa zakonu". Tad kai sulauksiu patvirtinto projektėlio, tikiuosi finalizuosime derybas. Kol tai neįvyko, atskleisti detalių nenoriu, tik galiu pasakyti, kad už metrą prašo 110 Lt., o pas mane vanduo prognozuojamas apie 65 m gylume. Biologiniai valymo įrenginiai (su burbuliatoriumi) irgi apie 10K. Total košmar!

Iš esmės nieko naujo ir projekto finansavimo srityje, nes didysis rankinis stabdis - skyrybos vis dar vyksta ir panašu, kad užsitęs. Tad panašu, kad sezoną 2011 ir vėl galėsime vadinti "Pasidaryk pats" arba "Kada nors juk viskas pasikeis" :)

Bet nenusimename, kaip sakant, skaitome kolegų dienoraščius ir džiaugiamės pasiekimais ir svajojeme, planuojame...

Dar viena naujovė: kaimynas iš gretimo sklypuko pasipasakojo, kad žiemą parduoti dar 2 sklypai šalimais. Priminsiu, kad anksčiau buvau sau vienas ponas visoj pievoj. Maniškis davars stovėjo sau išdidžiai kokių 20 ha platybėje. Tačiau gretimao sklypo žemvaldys sudalino savo 3 ha po 50 ariukų ir paleido į prekybą. Pernai buvo parduoti 3 sklypai: 2 nusipirko mano kaimynėlis, kuris žada įsikurti ant abiejų - 1 ha, o kitą dar vienas žmogus, kurio nesu ir matęs. Bet abu projektuoja, šuršalina popieriukus, derina komnikacijas - darbas vyksta. Naujiena tokia, kad šią žiemą būgtai parduoti dar 2 sklypukai. O visa tai reiškia, kad Neverlendas tuoj virs kaimu :) Jei visi susistatys, jau bus 4 sodybos...

Pasvajokime: vonios kambariai

2011-01-15T14:19:00.001+02:00

Arba SANMAZGAS. Siaubingas pavadinimas, šiai subtiliai ir šventai vietai... :) Kai girdžiu kokį specialistą rimtu veidu (dėl rimtumo dar rauktelėjus kaktą) tariant šį žodį, to žmogaus akcijos mano mintys krenta kaip Dow Jones indeksas 2008-ųjų rugsėjį

Gera turėti savo blogą. Gali rašyti ką galvoji. Nors, aišku, nevisai. Periodiškai vis ką nors tenka pašalinti vėliau, vis perlenkiu lazdą su atviravimu :)

Tai kaip gyvenate, brangieji skaitytojai? Šiais metais džiaugiamės giliausia žiema per pastarąjį šimtmetį. Tad statybos visur apmirę ne vien dėl siautėjančios krizės, bet ir dėl šalčių, gilaus sniego. O taip, taip... viskas užšalę ir pas mane. Tiesa, po truputi vis tiek kažkas vyksta, bent jau mintyse, planuose... Manau to nurašyti irgi nevertėtų, nes juk viskas prasideda nuo idėjų :)

Kartą, gūdžią žiemą, su giminaičiais keliavau į Latviją, Siguldą, bobslėjų... kažkokiu būdu užsukome į miestą Riga. Atmintin įstrigo pirmą kartą matytas gigantiškas restoranas "Lido" su didžiuliu Mulenružo malūnu ir įstabaus grožio kalėdų eglute. Taip pat užsukome į didžiulį kelių aukštų prekybos centrą parduodantį baldus ir kitus namų apyvokos reikalus. Aiškiai nepamenu ten visko, liko atmintyje šalia įėjimo, koridoriuje stovintis skaisčiai raudonas Ferarri, matyt koks tai prizas. Prisimenu jį dėl to, kad tas prizas buvo padėtas taip, kad galėjai prieiti prie jo ir net pamėginti atidaryti dureles :D Mat pas mus tokie dalykai paprastai už septynių barjerų pastatomi. Bet labiausiai įstrigo dėl to, kad vienas prekybos centro aukštas buvo skirtas vonioms įrangai ir baldams. Įsivaizduokite: einate per didžiulę parduotuvę, ale Senukai ukmergės pl. ir joje prekės ne kokie nors pigūs šūdai, kaip mūsų prekybcentriuose, o nuostabios kokybės ir unikalių dizainų daiktai, kuriuos gali pamatyti nebent mažutėse entuziastų verslininkų pardotuvėlėse kokioj nors Domus galerijoj arba tik žurnaluose, internete... O tu eini tarp šių visų grožių, gali liesti, pasimatuoti, pamėginti. Manau daugelis esame buvę tokiose parduotuvėse, bet retai Lietuvoje. Visgi mūsų šalis yra ubagynas. Mes turtingi tik dvasiškai :D

Mažai tikėtina, kad pajėgsiu kada įsirengti ką nors tokio, bet pasvajoti galima. Sakyčiau ir reikia :) Kartais save palaikau: "Mažiau yra daugiau". Tai tinka ir čia. Galima gyvenime turėti mažiau, bet labai mielo. Arba turėti daug chlamo, bet mažai džiaugsmo, tiesiog tenkinti funkciją arba priimti dar liūdnesnę poziciją "džiaugtis, kad apskritai ir tai turi. Kiek daug žmonių nė to neturi". Va tokios mintys aplanko kai niūriai slenku tarp Senių lentynose išdėliotų maišytuvų (pvz vonios maišytuvas su dušo žarna ir purkštuku. 139 Lt), arba sliūkinu įtraukęs kaklą po nykiais, bet gana brangiais šviestuvais antrąjame aukšte.

Norėjau parašyti smagų įrašą apie asociacijas ir svajones - mintis, kurios sukosi galvoje kai liejau prakaitą mojuodamas kastuvu laidodamas vamzdynus :) Bet išėjo kažkoks pilkas nūdienos minčių ir aktualijų atspindys (kas skaito nuolat mano rašinius, žino, kokie tai laikai užslinkę į Neverlendą). Tad neberašysiu, pasimėgaukime vaizdais ir pasvajokime apie tylų ir lėtą sekmadienio rytą vonioje, kurios norėtum ištikrųjų...

Su šventėmis, gerbiamieji mokesčių mokėtojai

2010-12-24T16:12:00.000+02:00

Šiomis dienomis daugelis rašo, kažką tokio įprastai mielo. Tačiau kai kas sugeba sukurti ir idijotiškus sveikinimus, kurie visai pralinksmina...

Kartą, Gargžduose (esu iš ten kilimo), naujų metų naktį Rinkos aikštėje prisitinko žmonių (vadinimas rinkos, nes ten visi renkasi?). Atėjo ir policajų būrelis, susispietė aikštės pakraštyje prie šventoriaus laiptų ir niūriai šnairuodami stebi aplinką, eismo dalyvius ir kitus piliečius. Žodžiu apie vidurnaktį pradėjo pyškinti saliutai, žmonės išplėtę akis metėsi vieni ant kitų kažką nerišliai šūkaliodami, mojuodami apytuščiais buteliais, spausdami vieni kitus prie krutinių ir kišdami drėgnas lūpas... na kaip visada, laimės išraiška. Mes - nedickas draugų būrelis (Donatas, Ieva, Aušra, dar kažkas...), gi, tuo metu ne tik perspektyvūs, bet dar ir jauni (apie dvacoką) inteligentiškai pasiglėbesčiavome, palinkėjome linkėjimų, pakštelėjome - apsidirbome gana greitai. Kaip ir nebebuvo ką veikti, tad patraukėme prie šalimais stoviniuojančių pareigūnų ir ištiesėme jiems rankas kažką pakiliai formuluodami. Pareigūnai dėbt į mus, paskum vienas į kitą. Paskui kažkuris krenkštelėjo ir ištiesęs ranką paspaudė ir ištarė "Su šventėmis ir Jus, prašome laikytis viešosios tvarkos, negirtauti, netriūkšmauti ir nešiukšlinti apylinkių... ". Žodžiu, tada, dar jaunas būdamas, metų sandūroje staiga suvokiau, kokia gili takoskyra galėtų būti tarp valdišką darbą dirbančio visuomėns tarno, tarnautojo ir žmogaus, kuris savo jėgomis kabinasi į gyvenimą... ojojoj...

Tad linkiu tau šviesos galvoje, meilės širdyje ir vilties akyse :)

Ieškome vandens gręžinio

2010-12-20T21:35:00.001+02:00

Sveiki, ar neužšalote :) Tai bent žiema! Fantastiška! Kol verčia sniegas ir žybčioja Kalėdų eglutės, nusprendžiau pasidomėti kaip čia vandenį namuose turėti :) Ir tuo pačiu nuotėkas. Na, reikia pradėti spręsti kaip čia bus su tuo vandenėliu. Apsisprendžiau, kad dabar tas laikas, kai jau reikia apie tai galvoti, o lauko apdailos ir apšiltinimai gali ir palaukti.

Pirmiausia, kas svarbiausia, kad mano namo leidime nenumatytas nei gręžinys, nei nuotėkų įrenginiai. Architektų firma viską darė greituoju, paprastuoju būdu ir dabar dėl to turėsiu papildomų išlaidų ir vargo. Tai yra, reikia gauti leidimą šiems įrenginiams, po to reikia daryti projektėlį, tiksliau mano sodybos projekto korekciją ir visa tai tvirtinti ir suderinti. Taigi, šioje vietoje patarimas projektuojantiems: suprojektuokite šiuos reikalus kartu su namu ir gaukite leidimą iš karto :( Žinoma, kai neturi patirties, tai namo projektavimo stadijoje daug svajoji ir labiausiai giliniesi į išplanavimus, fasadus ir pan. grožius :) O vėliau tenka rūpintis ir tokiais niekais, kaip pvz. iš kur tekės ir kur nutekės vandenėlis... :)

Gręžinį sutarėme eksploatuoti kartu su kaimynu. Jis dar tik tvarkosi projektą ir planuoja nuslinkus sniegui pavasarį užvesti buldozerio variklį ir pradėti statybas. Tad galima bus pasidalinti kaštus. Gręžėjai tikina, kad racionalu ir naudinga naudotis gręžiniu dviems sodyboms. Pasidarai vamzdyje trišakį ir teka vanduo dviem kryptimis. Nors esu girdėjęs, kad toks bendras projektas kartais ir pražudo kaimynų draugystę...

Tad paruošiau pageidavimų sąrašą ir išsiunčiau kelioms firmoms. Pora jau atsakė, kas yra puiku. Gaila, kad ne visos firmos gali įrengti ir gręžinį ir nuotėkas. Kas būtų labai patogu.Viena firma jau atsiuntė ir preliminarius vandeningų sluoksnių gylius ir rekomenduoja orientuotis į maždaug 110 metrų. Giloka... Kainos prasideda nuo 100 Lt už metrą plius įranga, siurbliai ir visokie atbuliniai voštuvai...

Žodžiu jeigu kas darėte gręžinuką, turite patirties, prašau parašykite ką svarbu žinoti :) ačiū

Antrasis sezonas uždarytas. Piešiame arbatos namelį

2010-12-11T16:28:00.007+02:00

Besibaigiant lapkričiui, per dvi paras oro temperatūra nubildėjo apie 20 laipsnių žemyn ir visi atsiduso: "šalta bus žiema...".

O netrukus pasirodė pirmasis sniegas, kuris išsklaidė visas abejones: Antrasis - 2010-ųjų metų NEVERLENDO sezonas jau TIKRAI uždarytas. Tai bent buvo metai... Dažnai, o ypač per savo gimtadienį pagalvoju: "kad taip galėčiau pažvelgti į save po metų?..." (kaip tame seriale "žvilgsnis į ateitį"). Tačiau pastaraisiais metais vis prisimenu, kad tą buvau pagalvojęs jau ir dar prieš metus ir ateina mintis: "o, kad tai būčiau įsivaizdavęs, kas gi čia nutiks..." :) yeep. Todėl visada pasikartoju ir trečią mintį: "Tikrai neįsivaizduoju, kaip gi ten bus, bet, kad bus kažkaip stipriai ir idomiai, tą žinau tikrai",tada atsidūstu ir įsivaizduoju besijuokianti Kristų (čia apie tai, kad žmogus planuoja, o dievas juokiasi. O kartais ir susiriesdamas). Toks jau ir yra tas mano gyvenimas: mėto, vėto... :) Periodiškai ar tai knygoje perskaitau, ar tai kokiame filme išgirstu kažką tokio, kad štai žmogus toks ir anoks jau daug metų gyvena paprastą monotonišką gyvenimą. Jis prie to pratęs ir jam nei gerai, nei blogai. Bet vieną dieną... ir ši istorija žinoma yra apie tai, kaip vieną dieną kažkas nutinka ir viskas pasikeičia :) Tada aš pagalvoju: kokie skirtingi gyvenimai... jeigu taip ramiai, be esminių pokyčių nugyvenčiau bent 2-3 metus, koks tai būtų Grand pokytis mano gyvenime...

Na bet ir nusifilosafavau čia :) Senstu, senstu. Tiesa, esu gavęs pastabų: "rašai apie statybas, tai ir rašyk apie statybas. Nenervuok savo skaitytojų subjektyviais pasvarstymais kurie akivaizdžiai yra out of scope" :) Tačiau šį dienoraštį rašau ne tik kitiems, bet ir sau. Esu laimingas darydamas kažką tokio, kas veda mane link vienos didžiausių mano gyvenimo svajonių - įsikurti savo namuose ir išsivaduoti iš tos depresiją varančios daugiabučių klostrofobijos. Todėl kartais pasikalbėsiu truputi ir su savim (ir su dar kai kuo), apie tai kas man taip svarbu :) O tau, skaitytojau, kantriai ieškančiam statybinių techninių kompetencijų siūlau peršokti į penktąją pastraipą arba keliauti į STATAU NAMĄ grupę Facebooke :)

Taip taip. Nežinau kaip Jums, bet namo statymas man yra toli gražu ne vien praktinis, racionalinis reikalas. Supratau, kad per tokį užsiėmimą galima daug ką gyvenime dar veikti: kurti, svajoti, sugalvoti, ilsėtis, savirealizuotis, pasislėpti nuo rutinos, nukreipti mintis nuo blogų minčių, sportuoti, būti gamtoje, bendrauti su arogantiškais masonais ir mintyse linksmintis, turėti kaimynu, turėti finansinių sunkumų... žodžiu kaip toje dainoje "Afigėnai" :) Gal tai net panašu į knygos rašymą rašytojui. Paviršutiniai atrodo, kad rašytojas turi pagerintą fantaziją, mokykloje neblogai rašė rašinėlius, mėgsta rašyti, dėl to prigalvoja visko, rašo rašo ir va knyga :) Kaip tai toli nuo tiesos! Mat turėjau laimės pažinti rašytoją ir pamatyti tą procesą iš arčiau. Tai galiu pasakyti, kad šis žmogus savo galvoje ir širdyje nugyvena visą gyvenimą, pilną spalvų, įvykių, pakilimų, nusivylimų ir dar daug ko, kol tai pagaliau virsta kūriniu. Kokia nors knygiūkšte, kurią gauni dovanų Kalėdų proga, pasidedį į lentyną ir žiauriai tingi skaityti, pasiteisindamas, kad "tikrai tikrai tikrai nėra kada" :) (žinoma ne visi taip...) Reziumė: namo statymas gali būti ne statyba, o daug daug daugiau. Tačiau gal ir peraugs visa tai į kitą blogą. Kada nors, nes dabar "tikrai tikrai tikrai nėra kada"...

Tad štai, užbaigiau tą 2010 metų sezoniuką iki galo neužkasęs tų vamzdžių, pritrūko vieno savaitgalio. Dabar mastau kaip čia naudingai peržiemoti. Svarstau kas yra svarbiau ir ką daryti pirmiau: namo apšiltinimą/lauko apdailą ar vandens grežinį + nuotėkų valymo įrenginį??? Jei turi nuomonę, prašau patark. Aš linkstu į tai, kad gal svarbiau susitvarkyti tinklus, nes: be vandens negalėsiu patikrinti visokių vamzdukų sujungimų sandarumo. Negalėjęs patikrinti, ar galėsiu juos palaidoti betoninėse "stiažkėse"? Matyt ne? Tas pats liečia ir šildymo sistemą: kaip patikrinsi šildomų grindų vamzdyno tinklo sandarumus neprijungęs prie šildymo sistemos? Ar to nepadaręs gali tinklus palaidoti betone? Man rodos, kad ne?

Kitas aktualus klausimas yra tas mano išsvajotasis ZEN sodelis ir apskritai visas aplinkos sutvarkymas. Kai nežinai kas kaip kur ir kodėl bus 1 ha plote ar prasminga pvz. užsiimti medelių sodinimu? Man rodos rizika didelė, kad ten kur stiebiasi medelis, vėliau gali brautis keliukas ar vandentiekio trasa. Trumpai, nuoseklumas rodos tikrai yra svarbus. Tai liečia ir arbatos namelį su visais baseinais, prūdeliais, akmenų takais, teniso aikštelę ir pan. Nors dabar visa tai atidedama trečiuoju prioritetu (dar vadinamu "Nice to have"), tačiau suplanuoti vis tiek reikia, kad žinotum kaip darysi kitus aplinkinius dalykus. Tad dirbame toliau su kraštovaizdžio projektu.

Šie japoniški vaizdai čia dygsta ne šiaip sau. O gi todėl, kad į sodybos koncepciją pučiu nemažai azijos dvelksmo. Tokiu būdu save ir skaitytoją bandau įvesti į atmosferą, kurią noriu čia sukurti. Taigi priminsiu užmanimą: centrinėje sodybos dalyje, kaip sakant, - sodybos širdyje yra visai ne namas, o ZEN sodas. Tai mažytė relaxacinė oazė, kurioje harmoningai susilieja japoniška estetika, iš tikrovės išvežantys vaizdai į tolius (visa tai yra ant kalvos ir matyti daug ir toli aplink), gamta (natūralus prūdelis su auksiniais karpiais), egzotika (akmenų sodas), sauna (tikrai ne lietuviška kiaulidė), arbatos namelis, gultas degintis/skaityti... Tai tokia vieta, kurioje norisi pabūti, ilsėtis ir visada yra kuo maloniai užsiimti.

Tad tokia filosofinė užduotis ir yra duota kraštovaizdžio architektams. Konceptualius eskizus jau buvau susidėjęs daug anksčiau, pavasarį :) Dabar jau turime keletą detalesnių vaizdų. Norėčiau pasidalinti ir paklausti tavo nuomonės. Jeigu turėsi mintį, kaip galima tai padaryti gražiau/geriau, prašau varyk į komentarus.

Taip artėjame prie sumanymo. Man rodos jau visai neblogai.

Tačiau gal mažoka Japonijos? Kažkaip trūksta išraiškingesnio stogo?

Čia jau funkciniai reikaliukai. Idomi idėja: įkastas kubilas/jacuzzi. Labai patinka idėja naudoti tas sutraukiamas sienas. Terasos aikštelė atrodo neįdealiai patogi judėti aplink.

Pusiau projektėlis. Panašu į dar vieną namą :)

O čia dar kelios foto, lyg asociacijos, nuorodos į konceptą - apie ką čia mes. Pasigrožėkime...

...

Pradedame vedžioti vandenėlį

2010-11-21T20:13:00.003+02:00

Lapkričio dienos, rodos taip ir neišaušta... Niūriausias, pilkiausias, tamsiausias laikotarpis. Tuoj adventas ir laukimas. Kažkodėl prisiminiau Fa yeung nin wa (arba In the Mood for Love, jei norite). Taip ir ieškai paguodos žaižaruojančiose Kalėdinėse vitrinose. Jau ta lietuviška melancholija. Atmosfera kažkur tokia :) Savaitgaliai tokie trumpučiai. Ėmęsis tvarkytis sodyboje vos apšyli, žiūrėk jau ir prietema. Senelis man kartą sakė "tai vilkų dienos, taip ir neišaušta...".

Tačiau skubu užbaigti pradėtą darbelį: nuvesti "išvadą" iki vakarinės namo sienos, tuo pačiu ir vandenuko vamzdžius garaže numatomai kriauklei. Nusprendžiau garaže turėti ir šiltą ir šaltą vandenėlį, tad vamzdžiai du.

Ta sija tranšėjoje prislėgė neklaužadą mėlyna "išvado" vamzdį, kuris šauna gilyn (jau užkasta) į 1,5 m gilumą. Matosi ir brangusis požeminis elektros kabelis (5x4 varinukas), šį irgi su vamzdžiu palaidojau. Mat reikės gal pirtyje elektros, gal ir nemažai: gal šildysime pirtį elektra? Gal šildysime marmurinio lauko baseinuko vandenį žiemą (čia pusiau juokai, jeigu ką), gal prijungsime kokių apšvietimų lauke... žodžiu kilovatų laikys iki kokių 10. Baltas vamzdis dar neapmautas termo izoliacija. Prie galo pridėsime užspaudžiamą trišakį: toliau vamzdis tęsis iki stovo laistymo žarnokui, o atšaka - kriauklės šaltas vandenėlis. Pilkas vamzdis jau termoizoliuotas.

Štai, tokia "termoflex" rankove apmoviau vamzdžius, vėliau viską užkasiau. Taip vamzdžiai gyvens po garažo betoninėmis juodgrindėmis. Neturėtų užšalti. Nes virš vamzdžių dar bus polistirolo sluoksnis. Mąstau taip: garaže šaltis gali smelktis tik iš viršaus, pro grindis žemyn. Juolab, kad garažas bus nešildomas.

O čia jau viskas apmauta termo rankovėmis. Pats izoliacijos užtempimas buvo darbelis kaip reikiant. Mat vamzdis yra d20, o termoizoliacijos rankovės skylė d18. Kadangi termoizoliacija yra lyg kempinė, užtraukti įmanoma, bet reikia jėgos. O kadangi rankovės ilgos - 2 m, tai per ilgį susidaro pasipriešinimas. Vėliau įsigudrinau perkirpti ir mauti po metrą.

Trys vamzdukai kaip broliukai :) Jau visi apšiltinti. Tikiuosi žiurkės nesugadins viso reikalo...

Čia viskas šauna po pamatu į katilinės patalpą, kurioje tikiuosi sutalpinti viską: ir kieto kuro pečių, ir geoterminį agregatą, ir hidroforą, ir boilerius - akumuliacines talpas, ir filtrus ir visa kita. Nelabai įsivaizduoju kaip tai padaryt, nes ta patalpa kokių 4 kv. m. ploto, visa viltis - aukštos lubos. Daug ką tikiuosi pakabinti viršuje...

Čia jau išneriame katilinėje. Juodas vamzdėkas - įvadas, o mėlynas - išvadas į pirties perspektyvas. Praeitą savaitgalį Akropolyje, kaip žinoma buvo "jomajo diena" :D Tai išpirko juodus vamzdžius su mėlyna juosta, liko tik "panature" mėlynas. Tačiau tai aukšto spaudimo vamzdis skirtas geriamajam vandeniui, d32, tiesa, tik 2 mm storio. Tačiau pardavėjas žegnojosi ir sakė kažką tokio "aš jau 30 metų santechniku dirbu...", tad pamaniau, kad turėtų laikyti. Šį vamzdį planuoju pajungti jau iš hidroforo, tad spaudimas neturėtų būti visa griaunantis...

O tai trapukas iš arti. Laukiam betono...

Tad viskas beveik užkasta. Gaila šiandiena negalėjau užbaigti, tad teks dar paskirti kurį savaitgalį. Darydamas šį darbelį pamaniau, kad jei mano asmeninė krizė užsitęs (kas labai tikėtina), galėsiu pats pasivedžioti ir visus vandentiekius. Ištiesu tai nėra sudėtinga. Tiesiog stengiuosi daryti kuo mažiau sujungimų - tuo mažiau galimybių varvėjimams ir panašioms bėdoms.

Fotosesija ir... kasame toliau :D

2010-11-08T21:20:00.000+02:00

Savaitgalis vėl džiugino saulute :) Tai bent ruduo! 2010 metai pasižymėjo išskirtinai nuostabiais orais: senovinė poliarinė žiema, greitai sužydęs pavasaris, tropinė vasara ir auksinis ruduo... išskirtiniai metai visa kuo, gaila tik ne mano statybų progresu. Bet nuojauta kužda, kad sniegas jau ne už kalnų, o kalnuose :) tad savaitgalį stvėriau fotošautuvą ir nukūriau į savo pažadėtąją žemę.

Asfaltas... didžioji 2010 metų naujovė Neverlende :) Taip atėjo XXI amžius, EU pinigai, o istorijon išėjo dulkių kamuoliai ir triukšmas kildavęs kaimo jaunuoliui Golfuku pjaunant ant kokio 100 km/h...

Šiaurės rytų pusė. Dar matyti nupjautas pievos gabalas. Tai naujasis kaimynas, šiais metais įsigijęs 50 arų ir jau pasižymėjęs kas čia jo :) matyt pavasarį sulauksime buldozerių

Pietryčiai. Dangus toks...

Pietvakariai. Žiūri į saulutę :)

Šiaurės vakarai. Nuo kito kaimyno kalvos, kuris taip pat įsisuko šiais 2010 metais. Kam krizė, o kas pasinaudojo kainų nuopoliu ir "papigiaja" įsitaisė perspektyvius sklypukus, Šis kaimynas taip pat įsikurs 1ha plote. Žinoma, jau aptarėme ir žoliapjovių grafiko klausimus :)

Šiaurės rytai. "Darbinė" pusė.

Nuo kelio. Čia galėtų įtilpti dar bent dvi sodybos - iki namo apie 70 arų sklypas.

Užvertus vandentiekio įvado tranšėję jau džiaugiausi, kad didieji kasimo darbai kaip ir baigti. Tačiau toptelėjo į galvą, kad būsiu pamiršęs savo zen sodą ir jame planuojamą arbatos namelį. Juk ten reikės ne tik išsivirti arbatos... Taigi, reikalingas vandentiekis. O vandenį reiks prisijungti iš kur, jei ne iš namo katilinėje ateityje įrengto hidroforo..? O kaip ten prisikasiu, jei visur name bus jau įrengtos "stiažkės" (betoninės grindys). Tai galva galva... Taip, kad čiupau kastuvą ir "išariau"dar vieną tranšėją nuo katilinės iki vakarinės sienos per visą garažą. Vakariniame pasienyje iškasiau vėl pusantro metro gylio griovį. Tačiau lauke nusprendžiau nekasti. Kadangi pirtis ir visi vandentiekiai į ten yra planuojami laaabai tolimoje perspektyvoje, nusprendžiau privedus vamzdį palikti ilgesnį jo galą, tačiau jį susukti ir tiesiog užkasti po pamatu. Kai jau reiks prisijungti vandenį, tiesiog pasikasiu iš lauko pusės, surasiu tą susuktą vamzdį ir prisijungsiu. Taip pat planuoju šalia vamzdžio pravesti ir trifazį elektros kabelį, nes matyt reikės ten ne tik vandeniuko.

Žodžiu turėjau vėl kurmių darbelio :) Ta pačia tranšėja sugalvojau pravesti ir vamzdžius iki garažo kriauklės (nuo durų į kairę matyti kanalizacijos vamzdis, ten ta kriauklė ir bus). O nuo durų į dešinę apie metrą norėčiau iškišti vamzdį, prie kurio jungti laistymo žarnoką :) mat ten, vakaruose numatoma ta skutama pievelė. Tad tuo grioveliu (kuris pasienyje matyti) eis net trys vamzdžiai: kriauklei šiltas ir šaltas, paskum šaltas prasitęs laistymo stovui ir dar "mėlynas" trisdešimtantrukas, kuris ners po durimis ir pamatu gilyn... Viduryje kyšantis vamzdis su kepure - tai garažo trapukas.

Vandentieko įvadas jau įvestas

2010-11-01T19:46:00.001+02:00

Sveiki. Puikus ilgas savaitgalis. Ir oras nuostabus kaip reta per Vėlines. Šiais metais nepavyko susiorganizuoti kelionės "ant kapų", tad paskyriau jį savo Neverlendui. Jau lyg rašiau, kad toje pačioje vandentiekio įvado tranšėjoje, sugalvojau "antru aukštu" pravesti ir kanalizacijos vamzdžius, kuriais iš katilinėje ir garaže įrengtų trapų galės tekėti vandenys į lauką, į lietaus kanalizaciją (kurios kol kas dar ir nėra). Penktadienį nusipirkau 110 diametro kanalizacijos vamzdžių, šeštadienį bei sekmadienį viską paklojau, sujungiau ir pasidarbavau iš peties kastuvu :) Dabar va rašau baisiai savimi patenkintas, nes ir šis "juodas" darbas jau užbaigtas. Yeees!

Tranšėja tęsiasi per garažą. "Pirmasis aukštas" (vandentiekio įvadas ir kabelis) jau užverstas. Matyti kanalizacijos vamzdžiai, kurie jau irgi pradėti užkasinėti. Į dešinę atsišakoja atšaka į garažo trapą. O beje, pats trapas, truputi geresnis su sifonu ir metalinėmis grotelėmis pasirodo ne toks jau pigus daiktas - 158 Lt... :(

O va čia jau "šauname" į lauką :) Kadangi griovys gana gilus, tai verčiant iš namo pusės pradėjo byrėti žemės, o dar reikėjo patrombuoti nemenkai. Tad įrengiau tokią lentų pertvarą. Mat žemai, -1,60 gylyje (čia ir nematyti) išlenda tas vandentiekio įvadas.

Visgi kaip man nusibodo tas žemės knisimo etapas... Bet dariau jį kantriai ir su meile. Juk tai bus namo "maitinimas" ir "tuštinimasis", kaip sakant gyvybiškai ypač svarbios funkcijos :D Tačiau visgi tranšėjos iki galo neužkasiau: liko gabalas po pamatu garažas - katilinė ir katilinėje griovys. Toptelėjo, kad pasikasus po pamatu (tarp garažo ir katilinės) galima per tą pačią skylę prakišti ir vandentiekio vamzdžius, kurie "užmaitins" garaže planuojamą kriauklę ir stovą laistymo žarnai prijungti (tą stovą planuoju iškišti iš garažo į lauką). Baisiai nenoriu draskyti pamato ar sienų skylėms dėl tokių komunikacijų, todėl stengiuosi viską ką įmanoma prakišti po pamatu. Tačiau dabar turiu galvosūkį kaip pravesti tuos vamzdžius iki "taškų". Mano name nėra gipskartonio pertvarų (visos sienos yra tikros, iš plytų), o vamzdžių jokių nenoriu matyti net ir garaže. Tiksliai nežinau, bet gal jūs žinosite: ar galima vandentiekio vamzdžius betonuoti į grindis? Manau garaže, o gal net ir visame name iki "taškų" pravesti tuos lanksčius vamzdžius su termoizoliacija (su tokiu minkštu apvalkalu). Termoizoliacija reikalinga, nes žiemą, šaltą dieną garaže temperatūra gali būti minusinė, tad nenoriu jog užšaltų vanduo ir nesusprogdintų vamzdžių. Galvoju gal tuos vamzdžius kišti į pvz 110 diametro kanalizacijos vamzdžius ir tokius savotiškus kanalus paskandinti betoninėse grindyse? Patarkite prašau, nes visai nesumoju kaip elgtis.

Vėl ruda žolė, vėl baigiasi ruduo. Nors šiais metais rudeninis oras tikrai puikus, net sunku patikėti, kad Vėlinės...

Įvadas: pradėjau užkasinėti vandentiekio įvadą

2010-10-24T21:08:00.000+03:00

Sveiki. Senokai rašiau. Tos pauzės ilgokokos :) Na, bet sakoma: "neturi pinigų - neik į restoraną, neturi ką pasakyti - tylėk". Visgi porą savaičių nieko neveikiau, o gaila, mat buvo puikūs orai, gražus auksinis ruduo. Ar pastebėjote, kad šiais metais ruduo ypač geltonas? Beveik nėra raudonų lapų, vien geltonis...

Bet, visgi šiandiena pajudėjau į priekį :) Vakar nusipirkau 12 m elektros kabelį, o šiandiena 13 m vamzdžio. Šiandiena viską paklojau ir pradėjau užvertinėti. Ilgai galvojau kaip man čia viską nusipirkti, kad nesuklysti.

Daugiausia abejonių buvo dėl vamzdžio, kokį reikia dėti: 32 mm ar 50 mm skersmens? Norėjau dėti 50 mm, nes 32 mm man atrodė vizualiai pakankamai plonas vamzdėkas. Kaip čia per jį tekės pakankamai vandens ir visoms trims vonioms ir virtuvei ir sodo laistymui... Nežinau... Bet kažkaip mane įtikino, kad visi deda tą trisdešimtantruką ir visiems viskas gerai. Na tai ir aš pirkau tokį Ermitaže, wavin firmos.

O Kabelį pirkau guminiu šarvu. 3 x 2.50. Senukuose konsultantas sako, kad visi čia tokį perka į siurblius, tai turi tikti. Tai patikėjau ir nusipirkau.

Tiek kabelį tiek vamzdį pirkau tokio ilgio, kad būtų nuo katilinės iki išėjimo iš namo apie metrą. Bet tas plastikinis vamzdis toks susisukęs neklaužada :) Pradžioj nesumečiau kaip čia jį ištiesinti griovyje. Paskum radau tokių 3-4mm storio vielos galiukų. Perlenkiau į U formą ir sukaliau į žemę prispausdamas vamzdį. Taip vamzdis buvo "prikaltas" prie griovio dugno, kad nesiraitytų :) Kabelį dėjau šalia. Ir užmečiau jau žemių kažkiek. Toje pačioje tranšėjoje kiek aukščiau dar pravedinėsiu kanalizacijos vamzdžius, kurie surinks vandenį iš katilinės ir garažo trapukų ir nuves jį į lauko kanalizaciją. Tad dabar reikės dar truputį pilkų ar geltonų vamzdžių nusipirkti ir būsiu pasiruošęs viską galutinai palaidoti.

Jei spėsiu iki šalčių ir sniego, tai tuo ir uždarysiu taip ir neprasidėjusį statybų sezoną 2010 :)

Bobų vasara arba kasam kasam kasam...

2010-09-26T22:40:00.006+03:00

Sveiki. Šį saulėtą savaitgalį turbūt visi statytojai aktyviai statė :) Oras buvo nuostabus kaip reta! Aš taip pat (ta prasme užsiėmiau statymu :)
Penktadienį eilinį kartą sulaukia skambučio iš apsaugos policijos, vėl suveikė judesio daviklis :( Vagių ačiū dievui nebuvo, vėl paukščiai... Jau pasakojau, kad pastačius stogą, liko atviras tarpelis tarp sienos ir stogo. Draugas keletą savaitgalių padėjo ir aplink visą stogų perimetrą apvedė tinklelį. Tačiau tinklelis pasitampė, atsirado ir naujų skylučių (vėjui apipešiojus užkamšalus vata) ir visokie varnėnai įsigudrino landžioti. Nors davikliai yra nereaguojantys į naminius žvėrelius, bet tie paukščiai vis tiek sugeba sukelti aliarmą. Tai vyksta bent kartą į savaitę, dvi. Kiekvienas aliarmas - lekia policija su savo švyturėliais, o man lekia 50 Lt sąskaita :( Tad skyriau šeštadienį ir dar kartą praėjau visą perimetrą: daug kur įtempiau, papildomai apkaliau tinklelį, prikamšiau vata... Ei, tiems giesmininkams gal jau laikas į šiltus kraštus?

Na, o sekmadienį pašvenčiau įvado kąsimui ir tiesą sakant užbaigiau :) Pasidarbavau iš peties. Iškasiau didžiulį griovį lauke, kur vamzdis šaus lauk iš namo

Gylis 1,6 m. kaip ir dera. Specialiai fotkinau su kąstuvu, kad matytųsi kokia tai kapo duobikė...

O čia jau atsivėrė skylutė į tranšėją namo viduje :) Šią foto įmažinau norėdamas parodyti kaip susisluoksniavęs gruntas. Pramušus metrą molio, ėmė vertis smėliukas perteptas molio lėžuviais. Matyt tai ledynmečio ar didžiojo tvano palikimas. Aišku, kasti tapo daug lengviau ir smagiau.

O čia jau graži skylutė iš vidaus. Gražu, nes tai šviesa tunelio gale dirbant sunkokoką darbelį... atrodo net gi kažkaip sexy :)

O čia tranšėjos bendras vaizdas iš garažo. Čia ir laidosiu tą mėlyną/juodą vamzdį. Pradėjau nuo 80 cm gylio, o į lauką "išeiname" jau 1,60 m gylyje. Neturėtų vandenys užšalti. O girdėjau šią žiemą grąsina net -40 C...

Štai tokios naujienos iš griovių kąsimo čempionato. Tikiuosi žemės darbų finišas jau arti. Taip norisi lipti aukštyn iš tų molynų...

Juodieji 2010

2010-09-19T21:12:00.008+03:00

Sveiki. Senokai rašiau. Vasarą prie ežerėlio su draugu aptarinėjome šį mano blogą ir gavau gerą pastabą, kad mano dienoraštyje esama gal ir per daug filosofinių pasvarstymų. Na taip, blogas juk yra apie statybą – super praktiška tema, o aš vis nuslystu į pasvarstymus apie statytojus ir apskritai apie “teisingo” gyvenimo būdo paieškas. Prietėlis pasiūlė tam atverti naują blogą ir jame dėstyti pasvarstymus apie žolepjoves, sklypo plotus ir sekmadienio rytus terasoje su knyga. Ištiesu man tai yra daug įdomiau nei savisrėgiai, savivarčiai, stiažkės, gegnės ir pan. Bet šis blogas ne visai apie tai...

Taip atrodo Neverlendas 2010 rugsėjį. Nieko naujo. Todėl ir nerašiau, pasidžiaugti nėra kuo, o guostis nelabai norisi. Nors yra kuo. Lyg koks Europarlamentas ar popiežius 2010 metus skelbiu juodaisiais praradimų metais. Jau anksčiau rašiau, kad metus pradėjau būdamas bedarbis, tiesa, neužilgo tapau reikalingas kitai įmonei, paskum dar kitai, tačiau pajamos vis vien sumenko per pus. Nieko keisto, juk sunkmetis. Dabar parsiduodamas į kokią tarnystę juk labai nepasišakosi. Tačiau pastaraisiais mėnesiais puokštę papildė šeimyninės nesėkmės: skyrybos.

****** čia pastraipėlę išmetu. Sla teisus, neverta eskaluoti detalių********.

Viso to rezultate rugsėjį turėjusios atsinaujinti statybos, tiksliau namo įrengimas nukeliamas nebeprognozuojamam laikui. Na, bet kaip sakant Maskva ašaromis juk netiki! ("Maskva nisrazu stroilas") Kas mūsų nepalaužia, padaro stipresniais! Stengiamės nenusiminti ir judėti nors ir lėtai, bet į priekį.

Žiūrėdamas į tamsesnį takelį vedantį per tambūra ir valgomąjį vis dar nuoširdžiai džiaugiuosi kokį darbelį nuveikęs vasarą :) reikėjo tikrai daug vakarų ir savaitgalių kol įveikiau tą nelemtą nulinę kanalizaciją...

O čia jau naujas projektas: kasu dar gilesnę (!) tranšėją vandentiekio įvadui. Sugalvojau, kad įkasiu giliai vandentiekio vamzdį (apie 1,5 m. gylyje išlysime į lauką), jį užmesiu gruntu ir dar auščiau paklosiu vienuoliktuką vamzdį, kuriuo tekės vandenys iš katilinėje ir garaže įrengtų trapų. O visa tai tekės į lietaus kanalizavimo sistemėlę. Kitaip tariant nusprendžiau trapus nuvesti ne į buitinę kanalizaciją (manau tai bus biologiniai valymo įrenginiai), o į lietaus nuotėkas, kurias reikės neišvengiamai kažkur "realizuoti".

Turiu klausimą: kokį vamzdį geriausia naudoti vandentiekio įvadui? Metalinį? Plastikinį?

Vanduo tekės iš grežinio. Vamzdis bus užkastas. Su vamzdžiu turbūt verta pravesti elektros kabelį, kuriuo bus užmaitinamas siurblys grežinyje? Vamzdį verta apsukti šildančiu kabeliu? Jei galite patarti, prašau parašykite komentaruose, būsiu labai dėkingas.

Dar galvoju tą vamzdį kaip nors apšiltinti. Skaičiau, kad žmonės apsuka akmens vata, paralonais ir kitokiais dalykais, bet čia man kyla abejonės: ar tokie aprėdai negali peršlapti? Tada juk visas apšiltinimas nulio vertas? Aš dar sugalvojau, gal reiktų apsukti vamzdį daugiau sluoksnių celofanine plėvele? Tarp celofanų kaip ir tarpai lieka, o pats celofanas juk neperšlampamas daiktas. Kaip jums sumanymas?

Tad tiek statybinių naujienų.

O štai dar savaitgalio džiaugsmas: kieme priaugo grybų. Lepšiukus su mama suvalgėme, o pažiūrėti gražu štai - musmėrė :)

Kraštovaizdžio projektas. Kas toliau?

2010-07-18T11:07:00.006+03:00

Sveiki

Vėl savaitgalis. Mėgčiau jį praleisti sodyboje, kaip visada. Tačiau daugiau nei savaitė Lietuvoje siaučia stichiniai karščiai. Kasdien nuo 30 iki 40. Vakar pamėginau vakarinėje pusėje, antram aukšte, balkonuose tvarkyti putoplastus aplink langus. Sutvarkiau. Dirbau porą valandų ir vos nemiriau. Pavakare atsisuko saulė... Bet koks darbas tampa pragarišku, tad nusprendžiau nedirbti :) Todėl šiandiena keliausiu prie kokio nors viešojo ežero ir pasinersiu į saulės vonias. Kol laukiu mane prigriebsiančio transporto, parašysiu, kas gi naujo Neverlendo parapijoj.

Pirmasis reportažas kraštovaizdžio projektavimo tema. Šią savaitę baigėme antrąjį etapą, kurio esmė: sodybos gen. planas. Tai yra: baigti darbai susiję su sodybos išplanavimu (kur bus visi objektai, medžiai, takeliai, prūdeliai, daržas, pievelės ir t.t.), žemės aukščių planavimu (planiravimui) bei preliminariom vizualizacijom nusakančiom bendrą stilių ir nuotaiką. Nuo pastarųjų ir pradėkime.

Sodybos širdis. ZEN sodas. Tiltelis/lieptelis, vanduo kairėje - natūralaus stiliaus baseinas, vanduo kairėje - estetiškas japoniškas prūdelis su raudonais karpiais, akmenų brasta. Arbatos namelis. Akmenų sodas. Tolimiausiame plane, už gyvatvorės - teniso kortas.

Ta pati vieta. Vaizdas iš akmenų sodo. Kairiau būtų namas

Sodybos gen. planas. Iš kukurūzniko skrydžio. Tai sklypo dalis, kuri finale turėtų likti sodyba. Plotas apie 1 ha.

Tačiau dabartinis sklypas realiai yra didesnis: 1,5 ha.

Visas sklypas projektuojamas maždaug taip. Kairėje ir dešinėje matome zonas, kurios priklauso sklypui. Dabar realiai ten yra pieva/šlaitukas. Tačiau planuojami augalai: medžiai, avietynai ir pan. Mielai pasilikčiau sau šiuos gabaliukus, nes su jais sodyba atrodo tikrai prašmatniai, tačiau palaikyti tokį plotą be samdomos darbo jėgos jau neberealu.

Todėl planuoju gabalus iš šonų atkirpti ir parduoti. Po kokių 3-5 metų, kai sugrįš vertės, kai esama sodyba pasikels ir dar kiek pakels vertę. Tikslas paprastutis - lipti iš skolų bankui. Kaip pasakytų dabartinis silpnaprotis žemės ūkio ministras - niekingi spekuliaciniai tikslai :)

Jeigu viskas pavyks, ieškosiu gerų žmonių, pritariančių mano pasaulėžiūrai, kad būtų gera drauge gyventi. Abu gabaliukai po 20-25 arus.

Kairysis sudėtingesnis variantas, mat trikampis. Jam reikalingas žmogus su polėkiu, standartiniais kvadratais mąstantis žmogus sunkiai suvirškins idėją kurtis trikampiniame sklype. Bet kitaip nesigauna išplanuoti šio gabalo. Gal atsiras koks originaliau mąstantis pirkėjas. Jei ne, ateityje statysiu ten saulės baterijas ir gaminsiu elektrą, arba veisiu triušius :)

Dešinysis normalus sklypas. Realiai yra galimybė pradėti statybas jau dabar, nes manosios sodybos projekte, ten numatytas ūkinis pastatas. Galima būtų parduoti dalinę nuosavybę su nustatyta žemės naudojimosi tvarka (pažymėtas gabalas). Pastatyti pamatus, tada atidalinti nuosavybe natūra ir padarius rekonstrukcinį projektėlį ant pamatų kelti normalų namą. Yra ir kitokių schemų. Žodžiu, čia ruošiu vietelę kaimynui.

Gal nori būti mano kaimynu? Gerai pažiūrėk į žaliai apibrėžtus plotus... :)

Skamba lyg iššūkis. Gal ir nepavyks, gal ir neparduosiu. Šiandiena sunku pasakyti kas čia bus. Bet geriau negyvent, nei visai nesvajot, kaip sako Marijonas. Bet kuriuo atveju šiandiena tai neatskiriamos sodybos dalys.

Kitos naujienos. Lankiausi banke, ieškau kaip judėti iš finansinės aklavietės ir užbaigti statybas. Lyg ir radome variantą: restruktūrizuoti mano paskolų "portfelį" sukeliant pradines paskolas į statybų, kas realiai galėtų prailginti paskolos terminą ir taip sumažinti įmoką, dar padaryti atidėjimus metams - "iki įsikraustymo", po kurio būtų atlaisvintas butas nuomai (papildomos pajamos) arba pardavimui. Na, teoriškai prošvaistė šyptelėjo. Ta proga Neverlende trečią syk apsilankė vertintojas, kuris taip pat nuteikė optimistiškai. Projekto vertė šiek tiek viršija investicijas, o tai yra fantastiškas dalykas šiais laikais. Preliminariai: Sklypas+Namas 450-470K (priverstinis/skubus pardavimas 400K), investicijos 350K. Maloniausia, kai matininkas pasakė: "daug namų pereinu, bet čia aš ilsiuosi. Namas ambicingas, bet vidaus erdvė, tolimi peizažai kieme ir pro langus (matomi į 3 puses iš 4) ir tyla. Viskas čia teisinga". Gal mano rašliava atrodo panigiriška, bet man labai svarbus palaikymas ir tikėjimas. O jį šiomis dienomis išlaikyti LABAI nelengva. Bet laikau!

Ilgasis savaitgalis 2

2010-07-07T23:04:00.002+03:00

Nedidelis update ir dar keletas foto. Džiaugiuosi palaidojęs tuos vamzdžius :) Sulikvidavus tuos apkasus, net nušvito svetainė.

Liko matyti tik tamsesni takeliai, kur slepiasi vamzdynas.

Vėl pasijuto, kad yra erdvės tame name. Buvau jau primiršęs :)

Pasišviesdamas žibintuvėliu pažvelgiau į vamzdį, kuris kyšo išvestas iš namo. Norėjau pamatyti, ar užvertus žemes nesusiplojo vamzdžiai. Atrodo, kad ne :) Čia sugebėjau nufotografuoti su telefonu.

Žemių likučius suvežiau ir suverčiau aplink pamatą. Ten buvo duobės ir kaupdavosi vanduo, balos. Vis nauda.

O tai darbelis, kurį nudirbo mano prietėlis Evaldas: tinkleliu apkalė tarpą tarp stogo ir sienų. Paukščiai nebeįlys, o ir ventiliacija bus. Žodžiu esu jam labai dėkingas už pagalbą :)

Ilgasis savaitgalis

2010-07-04T11:51:00.003+03:00

Sveiki. Kol vieni mėgaujasi smėlio akupunktūra ir bambas varto pajūriuose, paežerėse, kiti grand darbus dirba :) Neverlende taip pat darbai po truputi vyksta: slepiami vamzdžiai, užverčiamos tranšėjos. Plytas po vamzdžiais palikau, dar kiek patankinau. Tačiau tarp plytų (po vamzdžiais) grūdau žemių kiek galėjau. O kur tarpukai maži, pyliau smėlį. Tikiuosi laikys. Kelios foto iš veiksmo vietos.

Tai pirmojo aukšto vonia. Viršuje privestas vamzdukas būsimam praustuvui, kairėje eina per visą kambarį toks pat, tai bus skalbyklės skypė. Dešinėje matyti dar trūksta vamzduko. Mat nepataikiau tinkamo kampo, tad važiuosiu pirkti alkūnę.

Visa konstrukcija gavosi "kabanti". Tačiau aukščiai priderinti prie būsimųjų grindų, joms atsiradus viskas paskes betone.

Svečio miegamasis. Tranšėjos užkasamos.

Koridorius, valgomasis. Nuotrauka vakar dienos pradžioje. Duotuoju momentu vamzdžiai jau paslėpti.

Sulaukiau reto pagalbininko :) Mamytė "tvarko" langų makrofleksus. Pirmas aukštas sutvarkytas. liko antras. Kaip pasiekti antro aukšto langus kol kas nesugalvojau. Reikia 10-12 m kopėčių. Pirkti brangu, o susikalus tokių kopiečių nelabai pajudinsi iš vietos. Gal bus patarimų?

Nulinė kanalizacija: vamzdžiai atgulė į žemę

2010-06-26T14:52:00.010+03:00

Pirmoji nuotrauka ištiesu yra finalinis veiksmas - patikrinimas kaip viskas veikia :) Matosi, kad veikia.

Aukščiausiame taške supyliau kibirą vandens, o jis štai teka. Keistai palengva.

Tagi tokios naujienos: anradienį Gerunda atsiuntė vamzdžių komplektą iš Kauno. Gavau tirai gerą kainą, visas vamzdžių komplektas (8 vamzdžiai po 3 metrus, dar keli po 2m, po 1m, taip pat ir keli vamzdžiai 50 mm diametro ir krūva trišakių, alkūnių, montavimo pasta ir viso kito gėrio) kainavo 311 Lt. Tiesa dar reikėjo nusipirkti vamzdžių tvirtinimo žiedus, kurie su guminėmis tarpinėmis kainavo veik puse tiek kiek patys vamzdžiai. Dar nusipirkau pora wavin trumpukų vamzdukų, kuriuos iškišiu į išorę (taškai, kur vamzdynas lenda į dienos šviesą). Trumpai drūtai esu patenkintas savo sprendimu pats daryti šį darbą. Ir ekonomiškai gerai (matyti kiek sumokėjau vietoj 4-5 tūkstančių, kiek kainuoja toks vamzdynas), ir pats pasidariau su meile, ir prisidėjau realiais darbais prie savo būstinės statybos. Duok dieve, tik kad viskas laikytų, neįgriūtų, nesusiplotų vamzdžiai ir pan. Dėl to dabar rūpestingai užkasinėju. Prisisikaičiau čia visokių patarimų, prisiklausiau istorijų, kaip žemėj tie vamzdžiai susiploja, išsinarsto ir pan., tai dabar kasu tiesiog rankom. Prikamšau aplinkui smėlio, pritrombuoju kiek įmanoma. Matyt, kad šis darbelis irgi užtruks.

Vamzdyno "aukštupis". Į kairę atsišakoja kanalas per kurį atitekės vandenys iš antrojo aukšto ypatingojo šeimininko vonios kambario.

Plytomis reguliavau nuolydžius, aukščius ir visaip kitaip "paramsčiau", kad žemei smunkant vamzdis mažiau linktų. Plytų privariau po vamzdžiais kiek įmanoma. Mat žemei spaudžiantis ir natūraliai sukrentant, plytos neliaus keliauti vamzdžiams žemyn.

O čia vaizdas iš "žemupio" :) į dešinę šakojasi kanalas į pirmojo aukšto vonios kambarį

Vamzdis džiaugsmingai šauna į lauką :) iš kairės atvestas kanalas nuo antrojo aukšto "vaikų vonios kambario", bei nuo pirmojo aukšto virtuvės įrenginių.

Šis "stovas" kaip tik ir prijungs virtuvės rakandus ir iš antro aukšto atkeliaujantį "krioklį". Priminimas: grindų nulis sutampa su viena plytų eile virš pamato.

Pirmo aukšto vonios kambario stovas. Čia prisijungs tuoletas, vonia, kanalas skalbyklei, taip pat kriauklės.

Čia dar vienas stovas "įsimontuoja" į sienoje įrengtą vamzdyno nišą. Vamzdis keliaus aukštyn ir "kanalizuos" šeiminininko personalinės vonios nuotėkas :)

O tai aukščiausias vamzdyno taškas garaže. Čia atsiras kriauklė, kurioje bus patogu nusiplauti rankas po darbų, o gal net plauti obuolius ar kitus objektus. Dėl to vamzdį iki galo atvedžiau storą.

Ir štai laukas. Pamaniau, jog tai lyg namo .... :)

O čia pirmieji namo gyventojai, kurie įsitaisė pastogėje, namo viduje.

Dabar liko dar sukonstruoti 50 mm diametro vamzdukus pirmo aukšto vonioje ir viską gražiai užkasti, sutrombuoti, sulyginti. Blyn, kad tik neįlinktų tie vamzdžiai. Vis dėlto jie 60-100 cm gylyje...

Nereali TV istorija apie keistą sodininką (The Landscape Man)

2010-06-19T17:54:00.006+03:00

Naujas atradimas! CHANNEL4 laida "The Landscape Man".

Yra 6 istorijos, aš pažiūrėjau pirmąją ir taip apsidžiaugiau. Mat pamačiau, kad pasaulyje yra dar didesnių "bepročių" nei aš :) Pirmoji dalis pasakoja apie pagyvenusią porą, kurie visai "pabėgę". Turi kelių hektarų dydžio "sodybą", mažai pinigų, tačiau atkakliai įrenginėja, kuria savo svajonių sodybą.

Nuostabu tai, kad šeimininkas beveik viską daro vienas pats. Turi principą "užbaik ką pradėjęs" ir padaro neįtikėtinus dalykus. Blyn, kaip aš juos suprantu. Pagalvojau, kad jei su mano Neverlendu viskas bus kaip dabar įsivaizduoju, jei pavyks išvengti didesnių nuosmukių nei dabar ar kokių kitų gyvenimo vingių, didelė tikimybė, kad po kokių 15-20 metų, o gal ir greičiau, pats būsiu panašus į tą senį :) Lietuvoje tokių dalykų dar neteko girdėti, bet žinau, kad vakaruose tokių dalykų pasitaiko. Smagu buvo ir pamatyti.

Jei sudominau, kviečiu pažiūrėti laidą. Nepatingėjau ir įdėjau tau nuorodas

Čia bus laidos pristatymas, anonsas.

(www.channel4.com/4homes/on-tv/landscape-man/wildside-garden-episode-information-10-04-20_p_1.html)

Čia galima atsisiųsti tą ir kitas penkias laidas "gabaliukais"

(Aš iš čia pasiėmiau)

Čia įdėjau torrentuką

Dar ir čia (viešoje erdvėje)

Sėkmės!

Į sodybą JAU nutiestas Asfaltas!

2010-06-18T20:28:00.006+03:00

Norėdamas prisiliesti, pajusti Europos sąjungos gėrybes, pulk ant kelių ir uždėk delnus ant šilto, ką tik išlieto asfalto :) Tą ir padariau. Vakar. Atvykau apsižvalgyti ir išvydau naujienų. Gaila nenufotografavau kaimo vaikų, kurie šypsodamiesi važinėjo dviračiais.

Atmosfera ir nuotaika priminė filmukę "Cars" natytą epizodą, kai Makvynas užbaigė asfaltuoti sugadintą kaimo keliuką ir sutemos visi išvažiavo pasivažynėti :D

O čia gėrio pabaiga, kaip tik ties mano sklypo pradžia. Na bet tai tik kol kas, nes asfaltas keliaus tolyn, dar kažkiek kilometrų. Bet vistiek smagumas :)

Na, o čia rekonstruota nuovaža. Sankryža ir įvažiavimas į sklypą. Jeigu pamenate, prieš metus įrengiau tai savo lėšomis. Tačiau maniškė nuovaža buvo suprojektuota ir įrengta pritaikant ją prie žvyrkelio. Tiesiant naująjį "greitkelį" ji jau nebetiko. Tad kelininkai ją rekonstravo: iškasė ir aukštino pralaidą (vamzdį), suformavo naujus kraštus ir šlaitus.

Čia iš kitos pusės. Tas griovys dar nematė lietaus :) įdomu kaip viskas "susiniveliuos"

O čia ta proga norėjau pasidžiaugti rezultatu, kurį davė pernai nuveikti žemės darbai. Darbelio turėjau nemažai, bet rezultatas džiugina :) Vietoj molio šlaitų (kurie dar kyšo viršuje), žaliuoja žalumynai

Tai kitas šlaitas, kurį "juodinau" paskiausiai.

O tai bendras vaizdelis. Kada nors kelią išgrysiu akmenimis ir darbelis bus baigtas.

O čia tai ką dariau pastarosiomis dienomis: "sutvarkyti" langai. Taip apipjausčiau Makrofleksus ir padažiau :) Ir paslėpiau nuo ardančių ultravioletinių spindulių.

"Sutvarkyti" valgomojo langai. Ir atsispindintys toliai.

Nulinė kanalizacija. NAujo tiek, kad radau Kaune didmenininkus GERUNDA, kurie kartais atveža prekes į Vilnių. Tai užsiprašiau, žadėjo atvežti pirmadienį komplektą. Kainos geros, vamzdžiai lenkiški SANIBUD. Tad gal jau pajudėsiu truputį į priekį, nes kuo toliau tuo labiau užknisa žemės etapas. Labai noriu greičiau jį užbaigti ir pagaliau lieti juodgrindes.

Pasvajokime: japoniškas arbatos namelis

2010-06-11T21:12:00.006+03:00

Savo dienoraštyje rašydamas apie savo sodybos įrengimą, nemažai rašiau apie visokius japoniškus sumanymus. Pasisekė guyvenime aplankyti šią šalį, pasekmė: ji visiškai pavergė mano protą ir širdį :) Šią šalį vieni dievina, o kiti atmeta kaip svetimą, nesuvokiamą. Prisilietus prie šios civilizacijos giliau, abejingu likti sunku. Mane pakerėjo Japonijos kultūra ilgam. Tad planuodamas savo svajonių sodybą, panorėjau deramą vietą skirti japoniškai oazei.

Tačiau ši idėja nėra vien estetinė. Japoniškoje stilistikoje be unikalios išvaizdos, ne mažiau svarbūs ir praktiniai bei filosofiniai aspektai. Dalykai, su kuriais tu gyvensi kasdien, kuriuos tu ne tik naudosi, bet ir jausi. Kaip tai atsispindi mano idėjose?

Aš, kaip ir daugelis lietuvių kanopinių vyrų, mėgstu pirtis, kubilus. Tačiau puikiai žinau, kad namuose turint pirtį, ja retai naudojamasi. Na taip, pradžioje kiekvieną savaitgalį kvietiesi svečius, kuri tą pirtį ir liepi visiems ten eiti ir su tavimi linksmintis. Paskum kartą į mėnesį. Galiausiai kartą į ketvirtį arba tik kartą per metus. Galiausiai joje pradedi laikyti kokius nors rakandus... :) Kitaip tariant pirtį turėti neverta.

Bet čia aš pavysčiau idėją, mąstydamas apie tai, kad planuoju įsirengti teniso aikštelę. Pažaidus tenisą, kaip žinia reikia lysti į dušą. Galima žingsniuoti į namą, bet dar geriau tą dušą turėti šalia. Tam nuostabiai tinka pirties dušas, kur, beje galima ir persirengti. O pažaidus tenisą, kaip gera ištiesti kojas ir atsidaryti alaus. O jei tenisą žaidi su draugu, juk tas alaus atsidarymas ir atsikvėpimas yra neatsiejama žaidimo dalis :) Taigi, nuostabu turėti tam jaukią vietą lauke, šalia to teniso. Tam tinka kokia pavėsinė ar lauko stalas. Dar ką mėgstu daryti: sėdėti tyliai, galvoti ir žiūrėti į tolį. Kažkas sakė, jog tai tikroji melancholiška lietuvio prigimtis. Arba skaityti knygą. Taip gimė mintis įsirengti arbatos namelį, kuriame galėtų būti ir ta pirtelė, ir dušas, ir persirengimo patalpa, ir nedidelė virtuvėlė arbatai gaminti su šaldytuvu ruošti alui ir "tinginio" pyragui :) Ir pavėsinė su staliuku, kur galima ilsėtis, skaityti. Gal net miegoti, šiltą vasaros naktį. Galima būtų uždengti pavėsinės langus, jei pučia vėjas ar žvarbiai lyja. Gal dar nedidelė terasa. Nuo kurios gera įmerkti kojas į prūdelį su raudonais japoniškais karpiais... Tai nedidelis namelis, kuris turi nemažai paskirčių. Kurio misija - būti vieta poilsiui, ramybei, pabūti savimi ar tiesiog skirti laiko sau. O jei šią malonią vietą padaryti unikaliu japonišku stiliumi, kuris pats iš savęs yra "gydantis", kuris visiškai išneša tave kasdinių marazmų sūkurio? Manau, kai pasensiu, ši idėja man patiks dar labiau...

Pagooglinau ir paieškojau pavyzdžių, kaip tai galėtų atrodyti.

Na, tai jau interjeras, galima sakyti. Šią foto įdėjau, nes čia gražiai matosi japoniškas vandens "lietvamzdis" - grandinė. Lietui lyjant, nuo stogo per ją teka vanduo žemyn. Tyliai tyliai...

Šis man labai patinka. Tiesiog kažką panašaus įsivaizduoju...

Tai tas pats namukas iš kitos pusės. Dar norėčiau akmenų tako, per ežeriuko vidurį...

Čia mažutis. Visai paprastas, bet žavus.

Žiemą arbatos namelis taip pat turi veikti. Žiema gamtoje turi savo magiją...

O čia irisai draugauja su japonišku klevu (mažučiukai japoniško klevo lapukai). Šiaip. Į šią foto žiūrėti gera. Dėl daugybės priežasčių :) Labai japoniška!

Finalizuojamas kraštovaizdžio projektas

2010-06-10T22:12:00.000+03:00

Kol renku idėjas, kaip geriau įrengti vamzdyną, po truputi judame su "gerbūviu". Štai jau turiu pirmąjį variantą, kuris jau visai arti patvirtinimo. Pastatų, takų ir kitų objektų kompozicija kaip ir sutvarkyta. Atrodo visi daiktai rado savo vietas.

Dabar pradėjome darbą su žemės aukščių planavimu ir visokiomis dangomis. Pasirodo su ta žeme ne viskas taip paprasta, kai planuoji didesnį plotą. Ypač turint omenyje, kad sklypas yra nedidukas šlaitas. Namas stovi vienoje žemiausių vietų, o centrinė dalis ir šiaurinė pusė yra aukščiau. Esant lietui, vanduo tekės žemyn, tai yra į namo pusę. Kai tai vyksta dideliame plote, to vandens automatiškai kaupiasi daug ir jį ne taip paprasta suvaldyti. Čia gali padėti atitinkamai įrengti šlaiteliai aplink namą. Na ir panašūs niuansėliai. Kitas iššūkis: kaip protingomis sąnaudomis sutvarkyti augalinius sluoksnius, kad ten augtų graži maloni žolytė, kurios norisi, o ne visoks chlamas. Taip pat reikia pergalvoti, kaip sutvarkyti aukščius: vieni plotai nužeminami, o kiti aukštinami. Tarkim nužeminus plotą nusistums augalinis sluoksnis ir atsivers molynai. Reiškia reikės dar daugiau gilinti, išimant papildomus molynų sluoksnius, o juodžemį stumti atgal. Kai kalbame apie 1 ha sklypą, tai realiai kalbame apie žemės darbus plote, kuris prilygsta 10-ties standartinių "svajonių" sodybėlių plotui. Tai tik keliatas iš 100 niuansų, kodėl verta painvestuoti ne tik į namą, bet ir į kraštovaizdžio projektą :)

Taip pat jau turiu preliminarų žemės aukščių tvarkymo planą.

Tamsesne spalva žymima zona, kurioje žemė bus "nuleidžiama" žemyn, o šviesesnė - "keliama". Baltas plotas liks koks yra. Čia turėtų atsirasti natūralus parkas/miškas/šilas.

Šiandien sunku įsivaizduoti kiek tai gali kainuoti, kada visa tai bus įgyvendinta ir ar apskritai pavyks tai įveikti. Tačiau turint išvystytą koncepciją, veiksmų planą ir galutinio rezultato viziją, judėti pirmyn bus tikrai lengviau ir smagiau!

Vasaros savaitgaliai

2010-06-06T23:16:00.012+03:00

Sveiki

Darbai kiek stabtelėjo, mat praėjusį savaitgalį lankiausi Nidoje, kur dalyvavau grupiokų mini sąskrydyje.

Vis dėlto Nida yra tikras perlas. Spėju tai geriausia ką turime Lietuvoje...

Šį savaitgalį vėl išvyka, su bendradarbiais. "Pasiparinti" į kaimo sodybą. "Team building". Tad vėl poilsis :) Tik šį kartą jau ne visą savaitgalį. Tad šiek tiek spėjau nuveikti ir naudingų darbų.

Ūgi pradėjau slėpti nuo saulės UV tuos langų putų makrofleksus. Tariausi su langų meistru kaip efektyviausiai tai atlikti. Tai sužinojau du būdus: nusipirkti ir užklijuoti specialia juostą (metras apie 3 Lt) arba tiesiog nudažyti laukui skirtais dažais. Įvertinęs tai, kad šiandiena nežinau kiek dar "gyvensiu" be apšiltinimo ir lauko apdailos (ilgainiui lietus gali nulyti, gausūs vėjai - nudraskyti tas lipias juostikes) ir ekonominį faktorių, nusprendžiau dažyti.

Ermitaže nusipirkau baltai kreminės emalės dėžikę, dažytojo pleistrą (apsaugti langų rėmą nuo išmozojimo), statybinį peiliuką, plonų teptukų, skiediklio ir pradėjau. Darbą darant kruopščiai, pasirojo jis neina taip greitai kaip tikėjausi :) Pirmiausia reikia atsargiai nuskusti putų perteklių. Reikia stengtis nepažeisti lango rėmo. Paskum apklijuoti rėmą apsauginiu dažymo pleistru. Na ir tada "piešti". Apipjausčius putas, atsiveria lyg kempinė. Dažant tą kempinę stengiausi gerai prigirdyti emale. Idant atlaikytų atosferos poveikį, gerai atspindėtų UV. Baigus teplioti, reikia atsargiai nuimti pleistrą, nes jei paliksi, tada emalei sudžiūvus jį bus sunku nuplėšti gražiai, mat paliks visokių pridžiūvusių juostos bei dažų likučių. Galiausiai skiedikliu (vaitspiritu) pagirdytu "škuduriuku" reikia apvalyti atsiradusius "varveklius", taškelius ir savo rankas. Taip per 3 val. "padariau" 3 langus. Darbą vėl apsunkino tas prabangusis namo aukštis, mat reikėjo kabarotis kopėčiomis. Bet rezultatu galiausiai likau visai patenkintas. Tik liko dar daug langų :) Bet tai smagu, kai turi tokių darbų, jautiesi tikru gaspadoriumi. Nežinau kaip tau - skaitytojau, bet man šis poreikis verda kraujyje ir vis labiau burbuliuoja....

O va čia pabaigai: desertas. Pasiskolinau iš "Degančiu sniegu", autorės rastomis superinėmis įdėjomis. Apskritai šio blogo autorė demonstruoja puikų skonį ir nuostabią išmone, tad siūlau kam aktualu ten paskaityti daugiau. Man jos idėjos labai patinka. Jei nori daugiau...

P.S. Beje, su kraštovaizdžio architektais finalizuojame didįjį kūrybinį darbą - sodybos kraštovaizdžio projektą ("Kas kur ir kaip bus pastatyta, padėta, pasodinta"). Tikiuosi greitai pasidalinti rezultatais.

laikas pirkti vamzdžius (atkurta)

2010-05-31T18:40:00.003+03:00

Štai, radau foto, tai gražinu :) Tik išmečiau foto, kur tas namas minimalistiniam sklypuke. Gavau pastabą, kad jei žmogus pažins savo namą, gali būti jam nemalonu, galiu susilaukti net represijų, o ir šiaip liūdna foto. Tad kam ji :)

Tad foto reportažas, štai:

Per koridorių, per virtuvę, po siena - į lauką. Matosi ateinanti atšaka iš vonios kambario. Vengiame stačių kampų.

Čia išlindome į lauką. Kaip matome pamatas nestoras, o tokį namą išlaiko :)

O čia aš :) nusiplūkęs, bet užbaigęs didyjį rausimą.

O čia kiškutis "ieško obuoliukų" :)

O čia gražus namas. Konceptas panašus į maniškį. Planuoju panašias spalvas, tik mano stogas bus ne šokoladinis, o natūralaus molio spalvos (ne raudonas), panašios į šio namo pamato apdailą.

Tai va tokios tokelės. Vis sprendžiu kokius vamzdžius pirkti: lenkiškus ar kitokius, uš vakarų europos. Pasižiūrėsiu ir į tuos oranžinius, bet jei bus stipriai brangesni, tada tiek to. Juk tie vamzdžiai atsidurs po betoninėmis grindimis, nemanau, kad jiems teks kaži kokie ypatingi krūviai. Lauke, tai suprantu.

Beje, kažkas rašė, kad užkasant vamzdžius reikia vengti akmenų. Hm, aš planavau grioviuose jos klodamas dėti ant kokių plytų, taip sureguliuojant nuolydžius. Dar maniau pakišti po apačia akmenų, kad jie man nesmuktu, nesikraipytų, jei trombuojamas gruntas pradėtų vaikščioti. Hm, kokia Jūsų nuomonė?

Dingo paskutinis įrašas

2010-05-31T13:52:00.003+03:00

Dėl techninių kliūčų. Sorry. Bandžiau telefonu pakoreaguoti, bet visai prapuolė :) Bandysiu atkurti, bent foto. Gaila vieno gero komentaro, apie gyvenimo name privalumus. Prie progos dar sykį teiraujuosi Jūsų, ką manote apie lenkiškus plastikinius kanalizacijos vamzdžius? Ar yra realių skirtumų, ar daugiau religinio, politinio pobūdžio?

Vėžlio žingsniu

2010-05-20T19:20:00.004+03:00

Taip palyginčiau progeso tempą, lyginant su pernai. Na, bet yra kaip yra. Viskas banguoja. Dabar banga nusileido :) Tad darbuojuosi po truputėli, kiek pats pajėgiu. Tiesa, vis dar kasu nulinę kanalizaciją. Maniau, kad šį darbelį užbaigsiu greičiau, bet viskas einasi sunkiau, nei tikėjausi: gruntas yra labai bjaurus kasti. Sunkiausiai eina 10 cm gylyję prasidedantis šlapias molis, sumišęs su akmenimis - žvyrmolis. Kad jį įveikti, reikia po mažą gabaliuką atsikapoti, atsigrandyti ir tada gali lopetą išmesti iš griovio :) Dievaži, darbas toks juodas, kad kartais pasijuntu lyg Sibiro tremtinys... Bet stengiuosi išlikti atkaklus ir užbaigti pradėtą darbą iki galo. Padaryta jau 3/4 darbų. "Praėjau" nuo aukščiausio taško iki tos vietos, kur vamzdis lys į lauką. Dar liko privesti porą kanalų: iš kairiau esančios vonios kambario ir tolėliau - iš virtuvės. Liko nedaug, tad neužilgo reiks pirkti konstruoti vamzdžius. Gal žinote kaip juos teisingai sujungti? Užtenka sunerti, ar reikia teplioti kokiom pastom ar cementais?

Va čia matyti, kaip tranšėja keliauja per koridorių, virtuvę.

Čia foto iš prarajos dugno. Matyti posūkis ir landa po pamatu (rostverku)

Čia statybininkų dovanėlė: požeminis betono "ežeras". Matyt pilant pamatus liko košės, tai ir išvertė belekur. Tikrai sugadino nuotaiką.

Va čia matyti, kaip pavyko iš dalies neutralizuoti kliūtį. Teko gerokai pamojuoti kirviu ir nudaužyti kraštą. Tikiuosi vamzdžiui tokio tarpo pakaks. Jei ne, vėl teks mojuoti kūju.

Čia radinys netoliese esančiose apleistose fermose: kabančios karvių kaukolės :)

Galiu tik spėti, kas ir kodėl jas čia pakabino...

Sklypo dalinimas ir svajos apie sakuras...

2010-05-04T20:11:00.008+03:00

Sveiki

Vakar su matininku buvome sodyboje. Jeigu pamenate, sodyba statoma 5 ha sklype. Aišku, kad tiek žemės man nereikės, tad planuoju pasilikti sau apie 1 ha, o likusį sklypą planuoju dalinti 20-50 arų gabalais ir parduoti. Tokiems pat entuziastams, kaip aš (kurie trokšta gyventi dideliame sklype ir nenori arti turėti kaimynų). Kadangi nesu turtuolis, mafijozas ar žemėtvarkininkų giminė, negaliu iš karto padaryti padalinimo projekto, detalaus plano ir pradėti pardavinėti sklypelius. Todėl tai darau lėtai, kaip ir numato įstatymas: dalinu sklypą į tris gabalus, stoviu eilėse mėnesiais/metais laukdamas dokumentų sutvarkymo ir pan. Tai padaręs tikiuosi tuos tris gabalus dalinti toliau, galiausiai parduoti ir pasidengti banklams paskolas. Na, pažiūrėsime kaip seksis, viliuosi, kad per tą laiką gerieji mūsų interesų gynėjai (politikai) nesumąstys kokiu naujų kliūčių mano planui. Tačiau kol visa tai įgyvendinsiu, praeis ir krizė, o gal ir nauja jau bus užėjusi :D

Šiuo metu kaip tik darau pirmąjį dalinimą. Po maždaug 2 metų veiksmų esu finalinėje fazėje: laukiu, kol žemėtvarka įregistruos jau 3 atskirus sklypus (patvirtins bylutes). Ši eilė ypač ilga ir juda ypač lėtai. Internete yra toks elektroninis registracijų žurnalas, kuriame įvedami projektai, kai tik jie įregistruojami. Tai įvertinęs progreso greičius, esamą eilės numerį ir savo eilės numerį apskaičiavau, kad įregistruos mano popierius (jei nebus pastabų ar klaidų) maždaug po pusantrų-dviejų metų. Kaip jums? Prie soceldemokratų darbai judėjo greičiau :)

Na, tai kol ateis ta eilė, manau, kad sodybą vis tiek vystysiu, laikydamasis būsimųjų ribų. Tad su matininku vakar žymėjome tas būsimąsias mano sklypo ribas. Darbas visai malonus: vaikštai po pievą su tokiu kalbančiu GPS įrenginiu, kuris suranda reikiamus taškus (dažniausiai sklypo kampus) 1 mm tikslumu (!). Tada tiksliai toje vietoje reikia įkalti apie 1 m ilgio metalinį vamzdį. O vėliau šalia įkasti iš toli matomą betoninį ar medinį stulpą (tai pasienio stulpas). Tai matininkas matuoja, o aš stuksenu kirviu ir kalu tuos vamzdžius.

Išmatavus sužinojome, kad statybininkai darydami laikinąjį keliuką (nuįmdami augalinį gruntą) pradėjo gerai, o traktoriui dasikąsus iki namo vietos nukreivavo apie 1-1,5 m į šoną, beje, mano nenaudai :)

Va, telefonu darytoje nuotraukoje matyti, kaip yra ir kaip turėjo būti.

Vaizdelis į priešingą pusę. Taigi, atsirado naujų nelengvų žemės darbų: pastumti keliuką į savo vietą. Net neįsivaizduoju kaip tai padaryti efektyviai. Matyt be BOB CAT ar kito traktoriaus čia neišsisuksiu :(

O čia grožis, kurį matau pakeliui į darbą: Spražydo Sugiharos sakurų skveras. Nuostabus reiškinys. Japonijoje pavasarį dar nebuvau, bet štai Washingtone D.C. teko sudalyvauti nacionaliniame vyšnių žydėjimo festivalyje. Amerikiečiai šią šventę "pasiskolino" iš japonų. Ir tikrai verta. Tai nuostabus pavasario sprogimas. Sakuros labai populiarėja ir pas mus, būtų smagu jei ir mes švestume šią šventę, simbolizuojančią gaivų atgimimą ir artėjančią vasarą.

Jei turite galimybę, dar galite suspėti aplankyti šią nuostabią vietą Vilniuje :) Ačiū už tai tiems patiems japonams...

Jau nekantrauju greičiau baigti kraštovaizdžio projektavimą ir žemės planiravimo darbus. Reikia greičiau sodinti medžius, tarp jų ir sakuras, žinoma :)

Nulinė kanalizacija

2010-05-01T10:41:00.007+03:00

Sveiki

Pradėjus dirbti naujoje tarnyboje (baigėsi trečioji savaitė), išties mažiau laiko lieka ir dienoraščiui ir statyboms bei daug kam kitam. Tačiau šiais laikais, kai oficialioji bedarbystė puikuojasi daugiau nei 15 proc. indeksu, matyt skųstis nederėtų. Taigi, kol geri laikai kažkur išėjo ir grįžti nesiskubina ir statybos juda lėtai. Bet vis gi jos JUDA :) Dabar, kaip tikras Lietuvis urvinis kanopinis pats atsiraitoju rankoves ir kimb į darbus. Galiu užtikrinti - jausmas nuostabus. Po ofisinių pamaldų kompiuterio ekranui ir reikalų suktuko (toks mano naujasis darbas), ištrūkti į kaimą ir paskęsti vieversėlių giesmėse ir lietuje pievose yra tikra palaima. Kai dar pasidarbuoji kažką dėl savęs ir pamatai rezultatą, patikėkite, visas tas prakaito spaudimas pridvisusiose miestų sporto salėse po darbo valandų atrodo toks apgailėtinas ir beviltiškas laiko švaistymas. Na, aš apie tai pagalvoju kas kart :) Bent jau man tai tikrai taip.

Tai nuo philosophijų prie tų darbų! Pradėjau kasti tranšėjas nulinei kanalizacijai. Įprastu atveju tai nėra ypatingas darbas, mat namo viduje kasama negiliai, gal per sprindį, vėliau ant viso to pilamos betoninės juodgrindės. Bet, mano atveju taip nesigauna. Tuoj padėstysiu kodėl.

Pirmą, nusprendžiau, kad man reikės turėti normalų kraną garaže/dirbtuvėse. Kam? Na pagalvokime: planuoju turėti sodų, daržų, japoniškų sodų ir kitų galų. Taigi bus daug žemės knisimo tipo darbų visuomet. Baigus juos, namo keliausiu per garažą/dirbuves (tam beje pasidariau ir duris atskiras, kad patogiai patekti į ūkines patalpas/garažą. Galų gale juk sodininkai per paradines duris gal nevaikšto?). Bus patogu čia pat pirmiausia nusiplauti purvą nuo rankų? Taip. Kita aplinkybė: dievinu sultis. Planuoju turėti obelų ir kasmet išsispausti bent jau kokį 100 litrų sulčių. Šis darbas vyks matyt garaže. Procesas bus panašesnis į kažkokį pramoninį. Dar nežinau kokias priemones tam įsitaisysiu, bet tiksliai žinau, kad buitinės virtuvinės sulčiaspaudės ir kitokios mašinėlės tam tikrai netiks. Taigi, šis darbas vyks greičiausiai garaže, kuri tądien atstos ūkinį. Obuolius reiks plauti. Žodžiu kriauklė, plautuvė ten tikrai reikalinga.

Antras dalykas. Garažas yra šiaurinėje pusėje, o nuotėkų valymo įrenginiai suplanuoti priešingoje - pietinėje. Taigi, garaže atsiranda aukščiausias nulinės kanalizacijos taškas, nuo kurio kanalizacija keliauja per visą namą į pietinę pusę, iš visų kitų likusių trijų taškų "surinkdma" įtekančias nuotėkas.

Trečia aplinkybė: Mano namo viduje yra nešančių sienų, kurios yra ant rimtų nešančių pamatų. Pats garažas juk yra prilipęs prie namo šoninės (nešančios) sienos. Kanalizacijos vamzdynas, kol papuls į nuotėkų rezervuarą, kirs net keturias nešančias sienas. Mano pamatai yra poliniai. Tai yra - keturiasdešimt du į žemę susmigusius gigantiškus polius karunuoja 50 cm aukščio gelžbetoninis vainikas (rostverkas). 10 cm išorėje (kol kas), 40 cm žemėje. Turbūt suprantama, kad net keturiose vietose kertant nešančių sienų pamatus, jų gręžti ir kitaip niokoti tikrai nesinori. Geriau jau tranšėjas kasti kiek gilesnes ir palysti po visais tais pamatais, jau pradedant nuo garažo.

Ketvirta aplinkybė: Įvertinus šios žiemos šaltuką (girdėjau, kad soduose užšalo 1,5 m. gylyje sukasti vandentiekio vamzdžiai), būtų saugiau, jei iš namo vamzdžiai išlystų jau minimum 1,5 m. gylyje.

Įvertinus visas šias aplinkybes paaiškėja, kad aukščiausiame taške tranšėją reikia pradėti nuo 60 cm gylio ir iki sienos nuvažiuoti dar metrą gylyn. Taip susidėliojęs teoriją, dar pasibraižęs kur bus tie vamzdynai ir pradėjau.

Wau, patikėkite, tai įgyvendinti darbelis nemenkas. Jei pamenate, maniškio namo viduje yra subertas žvyrmolis, kurį radome mano sklype, kuris puikiai tiko ir nereikėjo papildomai išlaidauti užvežinėjant žvyrą ar pan. gruntą į pamatus. Tas vietinis gruntas per visą tą laiką susiplūkė, sukietėjo ir pasidarė lyg esfaltas. Kąsant pirmiausia reikia prasiskaldyti (tikrąja to žodžio prasme) 10 cm "plėvę". Tada atsiduri drėgname sluoksnyje (apie 30 cm), kuris panašus į plastiliną su akmenimis. Įveikus šį, prasideda drėgnas smulkus šviesus (vietomis baltas) smėlis. Tai va tokius apkasus ir varau. Dirbti reikia gana siauroje tranšėjoje. Tokiam ofisiniam berniukui tai tikrai įspūdingas užsiėmimas. Norit išbandyti? :)

Per du savaitgalius ir pora vakarų po darbo kirtau pirmąją sieną ir įveikiau vieną kambarį, pasiruošiau keliauti į antrą kambarį. Darydamas šį darbą supratau koks nelengvas yra duobkasių darbas. Nuo šiol praeidamas gatvėje prp kasančius griovį visada prisiminsiu, kaip tai pats dariau. Šis darbas tikrai vertas pagarbos :)

Pirmos dienos rezultatas. Anapus sienos išlendame į garažą.

Dabartinė situacija. Kairiau matyti, kaip "įteka" intakas, kuris "nusileidžia" iš antrojo aukšto (truputi matosi sienoje esanti vamzdynams palikta niša)

Mirštančių pelėsių kvapas

2010-04-13T19:13:00.008+03:00

Įsibėgėja pavasaris. Kas gali, jau suskubę į darbus, statybas. Man, gi, šiemet neišeina skubėti. Nors šią savaitę vėl pradėjau dirbti banke, tiesa jau kitame, tačiau geromis pajamomis (kokias buvau pasiekęs anksčiau), negaliu pasidžiaugti. Na, nurašau tai sunkmečiui, kuris tikiuosi per ilgai neužtruks. Todėl šiemet tęsiant statybą kalnų nuversti nepavyks. Bet, kitą vertus, galvokime, kad namą jau kaip ir turiu :) o prie namo, kaip žinia, visada yra ką veikti. Tai ir džiaugiuosi kuo bagotas ir nenuleidžiu rankų.

Štai koks pavasaris atsiveria iš kiemo perspektyvos.

Matyti pas kaimynus įrengta kelių asfaltavimo bazė.

Atidaryti visi langai, skersvėjai iš namo traukia traukia žiemos šaltį ir drėgmę...

O tai naujasis karutis. Pamenate, anksčiau rašiau,

kad tokį vieną jau nukniaukė. Be karučio, kaip be rankų...

Foto iš garažo palubės. Štai kokią lentyną susirenčiau.

Pats, savo rankom :) Pirmasis baldas namie...

Praėjusiame įraše spėjau pasidžiaugti, kad peržiemojome be nuostolių, tačiau praėjusią savaitę aptikau, kad ne visai taip yra. Aptika, kad atšilus orui, vėlyvą rudenį sudėtos gegnės ėmė sparčiai pelyti.

Manau, kad tai dėl drėgmės. Mediena sudėta, galima sakyti, žalia ir šlapia.

Stogas baigtas vėlyvą rudenį, žiemą.

Va, koks vaizdelis. Baltas pelėsis virsta juoduliais medyje.

Gen. rangovas patarė nusipirkti chemikalą BERŽAS. Senukuose jį radau. Ir tepti teptuku. Tąč ir dariau pastarąjį savaitgalį. Šlykštus darbelis! Ta chemija yra chlorkalkės, siaubingas dvokas. Dar reikėjo įvaldyti ir kopėčias rimtesnes, nes manajame namuke yra prabangus 3,5 - 4,5 m lubų aukštis... Daugiausia pelėsių buvo garaže. Mat pastarasis yra šiaurinėje pusėje ir gauna mažiausiai saulutės spinduliukų. Tai darbą padariau garaže. Pagrindiniame pastate vietomis matyti baltų "voratinklių", bet dar žiūrėsiu kaip jis ar dauginsis. Turiu viltį, kad su šiluma mediena ims sparčiai džiūti ir tas pelėsis nunyks?

Paskutinėje nuotraukoje matyti rezultatas praėjus parai po nutepimo BERŽU. Įdomu tai, kad tepant ypač gausiai supelėjusias vietas, tas pelėsis nyko tiesiog akyse ir skleidė keistoką kvapą... Br...

Pradedame 2010-ųjų sezoną. Asfaltas!

2010-04-03T23:25:00.001+03:00

Po truputi atidarome 2010 metų NEVERLENDO sezoną. Jau antrą savaitgalį keliauju į savo sodybą. Nors dar šalta ir drėgna, tačiau čia visada yra ką veikti. Sniegui pasitraukus, 100 m. spinduliu pasimatė daugybė šiukšlių. Įvairiausi celofanai, buteliai, difuzinės plėvės atraižos, vatos ir dar visoks koks chlamas kurį užveisė apsileidėliai masonai. Tai einu su maišais ir kemšu :)

Pats namas atrodo peržiemojo be nuostolių. jokių įsiklilimų, jokių "pamatų iškėlimų" ar nusėdimų. Tad džiaugiuosi, atrodo statyba kokybiška. Pasiteisino pastangos viską daryti pagal konstrukcinį projektą. Name šiaip jau sausa, nors viduje dar jaučiasi šaltukas. Tad vėdinu atsidaręs langus. Perdanga vienoje vietoje iš apačios drėgna, spėju tai vanduo, kuris susikaupė ištirpus sniegui kuris buvo pripūstas į antrą aukštą, kol dar nebuvo langų. Tad laukiu šilumos, kad viskas kaip reikiant išdžiūtų.

Kita puiki sezono naujiena: pradedamas kloti asfaltas. Žvirkeliukas besitęsiantis nuo didžiojo plento, pro Neverlendą ir bėgantis tolyn į gyvenvietes, šiais metais bus asfaltuotas. Jėga :) Šią žinią prieš kelias dienas telefonu raportavo kaimynas, o šiandiena štai pasitiko daug žadantis stendas:

Tai va tokie reikalai. Na, o čia dar vienas straipsniukas, amžinąja, ramybės neduodančia tema "kam man tas namas? Geras butas - štai kur tikra lietuvio svajonių viršūnė". Gero skaitymo. Ate

Sodybos koncepcija

2010-03-17T11:11:00.007+02:00

Sveiki. Atrodo žiema visus užkniso juodai. Nors jau kovo antra pusė, bet sniegas nesitraukia. Nors oras po truputuką minkštėja. Dieną šviečia saulutė, o kartą su saule net snigo. Girdėjau, kad savaitgalį sulauksime lietaus. Ar prisimeni kaip atrodo lietus :) Taip, šios žiemos nepamiršiu ilgai ir ne tik dėl nuostabių orų...

Prabėgo jau mėnuo nuo pastarojo mano pasirodymo. Išties nieko naujo ir neįvyko. Pavasaris neatėjo, statybos neprasidėjo :) Tačiau šią savaitę sulaukiau naujienų iš rytų fronto, nedidelio progreso. Tai skubu pasipasakoti.

Pirmoji naujiena: pagaliau sulaukiau pažymos apie namo baigtumą. Turiu dokumentą su "šlapiu antspaudu" kuriame rašoma, kad mano namo baigtumas yra 55%. Atstatomoji vertė 504.000 Lt. Kad jau turiu terasą (spėju tai balkonas?), Plotas BRUTO 343 kv.m., užstatytas plotas 211 kv. m., Bendras plotas 295,47 kv.m. Tūris 1322 kūb. m. ir kitokių skaičiukų. Va, koks pasirodo tai dvaras! Net kvapą užėmė: smagu, o kartu ir baugu. Bet gražu ir miela! Dar pridėta kadastrinė byla su nuotraukomis, brėžiniais ir visa kita. Žodžiu oficialiai užfiksavome baigtumą. Ryt nešiu į kadastrą ir registruosiu. Visa ši "trachinamudija" yra reikalinga kitam statybų darbų etapui: naujam paskolos gabalui gauti. Tiesa sakant šiandiena nežinau kada tai vyks. Ko gero ne šiais metais...

Antroji naujiena smagesnė: susitikau su savo aplinkos architektu ir gavau pirmuosius eskizus. Nors šis projektas nepigus malonumas, bet labai naudingas ir prasmingas, jei kuri didesnę nei 20 arų sodybą. Specialistai pagal tavo pageidavimus sukurs, suprojektuos ir vizualizuos tavo tikslą. Kai projektas bus baigtas, turėsiu darbo iki pensijos. Galėsiu visa tai po truputi įgyvendinti. Kurti, kasti, statyti, sodinti ir t.t. Darbuotis bus smagiau, nes žinosi vardan ko tai darai ir kur eini :)

Vienas variantas patinka labiau. Pamaniau jį įdėsiu ir Jums akims paganyti. Gal turėsite komentarų? Patarimų? Pasiūlymų? Vertinčiau, jei parašytumėte.

Čia išplanavimas. Technika: akvarelė. Nuostabu ar ne :)

Primenu, kad šiuo metu tai yra šlaitas. Schemoje matyti, kaip išlyginant plotus susiformuoja plokštumos, savotiški "aukštai". Pirmasis lygis yra "gyvenamoji" zona. Tai erdvė aplink namą: rytinėje pusėje paradinė dalis, akmenim grysta aikštė: privažiavimas, įvažiavimas į garažą. Šiauriau vaismedžių sodas. Keliaujant į vakarus kylame į "antrą aukštą" tai japoniško stiliaus parkas. Šviesus ovalas tai sausas akmenų sodelis su filosofiniais akmenimis. Šalia dirbtinis prūdelis su japoniškais karpiais, kairiau (per lieptelį) maudynių vietelė (šie du vandenys fiziškai neususisiekia, čia dėl higienos). Centre arbatos namelis/pirtelė. Vakaruose teniso aikštelė na ir visa kita.

O čia jau kompiuterinis 3D variantas. Vaizdas iš pietų pusės. Šiaurės vakaruose dar bus daugiau ploto, architektas ne visą žemę dar panaudojo. Bet bendras įspūdis formuojasi. Palei pietinį kraštą matyti akmenys ir suformuoti krūmai. Na, tai japoniška stilistika.

Dabar ruošiu pastabas, tad jei turite vertingų įžvalgų, labai lauksiu.

p.s. SU PAVASARIU!

Pokyčiai

2010-02-12T20:01:00.000+02:00

Na ir žiema žiemužė. Gal ir gerai, kad taip šalta. Visokie parazitai iššals, bus sveiki obuoliukai ir bulvės :) Taip pat ne taip apmaudu dėl sustojusių darbų - anksčiau minėjau, kad su naujų metų saliutais praradau darbą ir pajamas. Stop mašyna, net binzyna :) Bet džiaugiuosi, kad čia atsiranda permainų: pasirašiau sutartį ir kitą savaitę keliausiu į naują darbelį. Pajamos bus ženkliai mažesnės, bet jų pakaks išlaikyti esamą ūkį ir mokėti paskolas. Tiesa, šiandiena abejoju ar bankas išduos kitą paskolos gabalą. Na, bet ir tai jau kažkas. Ko gero teks atsiraitot rankoves ir toliau statybas tęsti kaip ir daugelis - savo ir savo draugų, giminių ir visokių meistriukų rankomis. Nemėgstu tokios chaltūros, bet pačiam statydintis savo būstinę taip pat gana smagus užsiėmimas. Na žiūrėsim kaip čia viskas bus.

Šiaip jau artėjant pavasariui po truputi mąstau ką čia galima daryti pačiam. Pagal darbų logiką reikėtų daryti nulinę kanalizaciją ir juodgrindes ("stiažkes"). Pasiskaičiau internete, kad nulinę kanalizaciją tikrai nesunku padaryti. Reikia tik pasižiūrėti, kad nuolydžiai gautųsi ir vengti stačių kampų sujungimuose. Hm, gal šį darbelį ir įveikčiau?..

Juodgrindėms kaip suprantu reikia rimtesnių pajėgų. Reikia sutvarkyti gruntą, užsivežti kažkokios skaldos ar smėlio, tankinti. Po to metalo tinklas ir galiausiai pilti betoną. Taip pat turiu vitriną "salione". Šalia vitrinų reikia daryti duobes ir ten įrengti radiatorius, paslėptus grotelėmis, taip vadinamus konvektorius. Tai tas duobes matyt jau reikia paruošti darant juodgrindes.

taip pat reikia sugalvoti kuriose vietose bus grindinis šildymas, o kur vis dėlto medinės grindys. Mat man patinka tikro natūralaus medžio lentų grindys. Tačiau labai nepatinka ir visokie radiatoriai styrantys namuose. Todėl reikia daryti grindinį šildymą, o čia jau medinių grindų nebe padarysi. Gal egzistuoja šildymas sienose? Hm, reiks pasidomėti internete.

Tai va tokios tokelės. Man jau kvepia pavasariu, o jums? :)

Šalčiausia žiema, kokią tik atsimenu

2010-01-31T17:48:00.000+02:00

Ypatinga žiema. Nesu toks senas, bet tokios žiemos tikrai nepamenu, kuri prasidėtų gruodžio pradžioje ir visą žiemą temperatūra žemiau nulio, nukrentanti net iki -30. Tik su retomis išimtimis, kai termometro stulpelis persirita aukščiau nulio kelioms valandoms. O juk pernai ir užpernai žiemą žmonės statė sienas, liejo pamatus... Hm ir sniegas gilus.

Šiandiena aplankiau apsnigtą Neverlendą. Kaime vis gi gera. Nors šaltas vėjaskošia laukais, bet ten kažkaip nurmsta dūšia, atrodo laikas sustoja ir niekur nebesinori eiti. Matyt mano būdas tikrai kaimietiškas :)

Namas matyti kairėje, ant kalniuko. Tai ir yra Neverlendas :)

Keliukas nuo vieškelio visiškai užpustytas.

Be džipo šiokią žiemą sunkiai išgyventum...

Aplink namą vėjas supustys pusnis

Terasos kiemas. Toli toli matyti kalvelė,

nuo kurios fotkinta aukščiau esanti nuotrauka :)

Šiandiena apžiūrinėdamas palocius, susimąsčiau apie grindinį šildymą. Prie vitrininių langų matyt reikia numatyti radijatorius duobėse, taip vadinamus konvektorius (juk taip jie vadinasi?).

O šiaip šildymo sistemą norėčiau daryti dvigubą: pagrindidis šildytojas kietas kuras, alternatyvus - elektrokatodinis šildytuvas GALAN. Pastarasis atrodo patraukliai, bet taip maža informacijos apie šią naujovę. Gal girdėjote ar turi kas įsirengę? Ar viskas su tuo OK?

Paradinės durys. Pagaliau!

2010-01-08T21:25:00.000+02:00

Atrodo šiam sumanymui priešinosi visa kas įmanoma: kam pasakojau, beveik visi mano sumanymą visaip menkino ir kvailino. Garbūs architektai pasiūlė vitražą dėti taip, kad nebūtų sunku vėliau jį išmesti... :) Paskui duris darė ilgai, laibai ilgai. Vitražams medžiagas siuntė iš Anglijos. Ilgai, baisiai ilgai. Vėliau meistrai sugadino varčias. Tada padarė visiškai naujas varčias. Tada dažė. Blogai nudažė. Dažė iš naujo. Paskui buvo "metų sandūros koma" (taip vadinu laikmetį nuo gruodžio 12, mano gimtadienio iki sausio 3, žmonos gimtadienio. Trys savaitės nenutrūkstamo šventimo, kas ir įvaro visišką komą), kada reikėjo švesti. Paskui kelias dienas laukiau kol atsiras montuotojams laiko atvežti ir sumontuoti duris. Šiandiena tas laikas atsirado. nuo 13.30 laukiau vėluojančių montuotojų. Belaukdamas sugalvojau savo mašina davažiuoti iki namo užpustytu keliuku (apie 200 m). Aišku, kad įklimpau :) dirbau kastuvu, šiaip taip atsikrapščiau atgal. Atvažiavo sunkvežimukas su durimis po valandos. Pasirodo bekeliaujant jiems nuleido padangą :) Sunkvežimis nuvažiavo puse keliuko link namo ir įklimpo :) Tada duris nešėme ant rankų. Žiauriai sunkios. Iį pagaliau jas sumontavo. Taip oficialiai baigti visi šiame etape suplanuoti darbai ir "dėžutė" oficialiai ir kapitaliai yra uždaryta. Valio!

Durys prieš lendant į savo skylę. Tikiuosi amžiams :)

O čia jau sumontuota ir užrakinta :)

čiukurakubarbaraku

Bendras vaizdelis

Dvivėrė sistema. "Prezidentūros" variantas :)

Tambūras

Traukia akį pažvelgti į lauką :)

Ką galiu pasakyti visiems sumanymo skeptikams? Ogi tik tiek, kad Jūs visi buvote neteisūs :) Paradinės durys išėjo absoliučiai fantastiškos. Tai unikalus, prabangus ir kartu subtilus meno kurinys, visiškas nestandartas. Tai ko ir norėjau. Vitražai išėjo labai gerai, ne per ryškūs, tačiau vaiskūs ir įspūdingi. Durys labai tinka prie šio namo koncepto ir architektūros. Šios durys, kaip tik šiam namui. Manau, kad įdėja, jog paradinės durys bus namo veidas kol kas pasiteisino, esu labai patenkintas rezultatu.

Dabar svarbiausia, kad kokie vandalai nesuniokotų. Meilės ir pinigų įdėjau tikrai daug, tai būtų apmaudu. Todėl padaręs kelias foto paprašiau, kad montuotojai užkaltų lentomis ir fanieromis ir paslėptų duris. Mažiau trauks akį, kol nelaikas.

Objektą saugo policija

2010-01-07T21:13:00.000+02:00

Sveiki gyvi sulaukę juodųjų 2010! Nesinori tirštinti spalvų, bet tokios sudėtingos situacijos ištiesu nepamenu. Netekti pajamų su pusiau pastatytu namu, dar tuo metu, kai objekto rinkos vertė yra lygi trečdaliui savikainos... Hm, atrodo tai išties rimtas iššūkis. Ir šį kartą tai nutiko būtent man. Na, bet nepasiduodame, nenukabiname nosies.

Kaip minėjau, šie įvykiai sutapo su etapėlio "Uždaryta dėžutė" pabaiga. Tačiau pastarosiomis savaitėmis darbų šiek tiek vyko. Galutinai sudėta signalizacija. Sumontuota didžioji mano PARADOX komplekto dalis, visame name mirksi arti 20 ties judesiukų. Visos patalpos saugomos. Nuo šiandienos objektas jau priduotas apsaugos policijai. Tai šiek tiek atsikvėpiau.

Beje, vakar išsikviečiau matuotoją, kuris "nuėmė" statybų baigtumo statusą. Kadangi neaišku kokio ilgio pauzė manęs laukia, nusprendžiau fiksuoti ir kadastre registruoti baigtumo lygį. Vėliau to reikės vertinimui ir kitam paskolos "gabalui" gauti. Aišku, tas kainuos, bet etapui "uždaryti" tai yra būtina.

Taip pat, mažindamas įmokas keičiau paskolos valiutą (litus verčiau eurais). O tai reiškia, kad reikia daryti hipotekos lakšto koreagavimą. Žodžiu, veiklos netrūksta :)

Beje, vis dar neturiu paradinių durų. MEGRAME MEDIS darbas su klientais nepaliauja stebinti. Čia jaučiuosi, lyg krizė dar neprasidėjusi (jei pamenate, laikus, kai su statybininkais buvo išvis neįmanoma susikalbėti, kai jie darė ką norėjo ir ėmė pinigų tiek kiek norėjo). Būgtai durys ceche jau sumontuotos, bet niekaip neįmanoma suderinti laiko su statytojais. Kasdien girdžiu "Manjana". Šito iš Megrame tikrai nesitikėjau. O dar turint omenyje mano durų kainą, tai išvis patyliu. Na, bet ką padarysi, reikia apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad rytoj jie "tikrai 100 procentu duris įstatys"....

Kelios foto darytos gruodžio 27 dieną

Didysis ir mažasis šeimininkai žvalgosi valgomajame :)

Garažas. Matyti vata užtaisytos pastogės. Kad mažiau vėjai trauktų.

"Paradinė" pietryčių pusė.

Paradinis kemas, šiaurės rytų kampas.

Kadangi nėra juodgrindžių, po garažo vartais sukrovėme paletę plytų ir uždarėme skylę.

Ir dar vatos paklojau, kad sandariau būtų.

Vakarinė pusė, "terasos kiemas".

Tądien tai buvo toks molynas purvynas.

Bet įsivaizduoti žolynėlį darosi vis lengviau... :)

Na, palinkėkite sėkmės.

To reikia kaip niekada :)

Progresas ir regresas

2009-12-25T21:42:00.000+02:00

Ilgokai nerašiau. Tačiau jau daug įvykių, pats laikas reziumuoti. Ištiesu per tą laiką man pasaulis apsivertė 180 laipsniu. Svarbiausia naujiena yra tai, kad praradau mėgstamą ir neblogai apmokamą darbą. Labai liūdna, ką ir kalbėti. Šiuo metu mūsų šeima išgyvena stresą pagal pilną programą. Tokių išgyvenimų nelinkiu net ir savo priešams. Tačiau šis blogas ne apie tai. Tiesiog praradęs pajamas, prarandi galimybę tęsti savo svajonės statybą. Bent jau kol vėl pradėsi gauti pajamas. Tikėkimės, kad sunkumus pavyks nugalėti ir judėsime toliau.

Liūdnieji pokyčiai sutapo su kiek linksmesniais: namas jau turi akis :) tai yra langus. 23 d. Neverlendas staiga vėl atgijo. Nuo pat ryto užvirė darbas: Fauga statė langus, Skydas statė sandėliuko ir "panic room" duris, signalizatoriai vedžiojo kabelius.

Pavedė tik Megrame, kurie gamina paradines duris. Diena prieš darbus nuvažiavau į jų cechą apžiūrėti durų. Apžiūrėjus duris pamačiau, kad tai tikrai įspūdingas tvarinys. Tačiau vadybininkas sako, kad šios durys su broku. Parodė, kad vietom mediena blogai nušlifuota. Tada nuvedė į kitą patalpą, kur parodė pagamintas ir džiūstančias visiškai naujas varčias. Sako, kad va, padarė naujas duris, kurios dabar nudažytos. Ryt išdžiūs, sukonstruosim ir važiuosim statyti. Kitą dieną, visoms komandoms dirbant skamba telefonas, vadybininkas sako, kad durų nestatys, nes vėl pridarė broko, o tarpušventyje fabrikas nedirbs... Tai darbininkai užkalė skylę lentomis. Dabar laukiame ir tikimės, kad durys atsistos į savo vietą po naujųjų. Geri dalykai sunkiai gimsta :) Galime kol kas pasidžiaugti jau gatavu vitražiuku, kuriuo bus stiklinta viena varčių.

Žodžiu 23 d. pradėti darbai buvo baigti Kučių dieną. Langai sustatyti, signalizacija jau veikia, durys (išskyrus paradines) yra, garažo vartai yra. Namas po raktu ir signalizacija. Valio!

Tai kas padaryta (įskaitant paradines duris) užbaigia jau berods penktąjį etapą, kurį vadinu "Namo uždarymu". Realiai sunaudojau pirmąjį paskolos "gabalą" ir kad nestovėtų darbai ir būtų kuo didesnė vertė nuvariau į priekį investuodamas iš kredito kortų apie 20 tūkst. litų. Šiuos įsiskolinimus planavau padengti iš antrojo paskolos "gabalo", tačiau dabar teks padengti iš išeitinės kompensacijos, kas labai komplikuoja šeimos finansinę padėtį. Taip yra dėl to, kad kol nėra pajamų, negaliu didinti banko įmokų ir imti antrojo paskolos "gabalo". Žodžiu tokios nelinksmybės. Gerai tik tiek, kad namas jau uždarytas. Manau, kad šis etapas tai pusė statybos darbų.

Dabar prasideda neprognozuojamo ilgio krizinė pauzė. Gal atšilus orams reikės bandyti kai ką daryti savo rankomis. Toliau reikėtų daryti nulinę kanalizaciją, juodgrindes. Daugelis kolegų šiuos darbus darosi patys, gal pajėgsiu ir aš?.. Hm, šiuo metu mąstyti apie tai sunku.

Ramių švenčių...

Ledynmetis

2009-12-10T17:03:00.000+02:00

Ačiū už sveikinimus. Šiandiena padariau atsiskaitomąjį pavedimą už stogą. Nors stogo rangovai dar žadėjo atvažiuoti ir pasitvarkyti: surinkti ir išsivešti atliekas, kaminuose uždėti groteles, kad varnos nesugalvotų lizdų susisukti ir pan. Gaila, bet karutis taip ir neatsirado, nuostolis 250 Lt.

Nors langai jau padaryti, dūla Faugos sandėlyje, šiuo metu darbai sustoję. Laukiu, kol bus pagamintos ir durys. Planas toks: langai ir durys turi sulipti į skyles tą pačią dieną. Kad galėčiau uždaryti ir užrakinti namą. Kitaip tariant dieną X atvažiuoja ir dirba dvi langų montavimo brigados (kad per dieną sudėti visus langus), Skydas brigada montuoja techninių patalpų duris, Megrame brigada - paradines duris, Ryterna - garažo vartus. Lygegrečiai dirba ir signalizacijos rangovai. Uhu koks festivalis :)

Žodžiu ta diena X supklanuota kitą savaitę, tačiau pažiūrėjus į www.accuweather.com prognozes, nuotaika niaukiasi. Kaip tyčia, Lietuvą užgriūva neregėti šalčiai, kurie čia karaliaus iki pat Kalėdu, o gal ir dar ilgiau.

Tai yra blogai. Va, Fauga nedirbs, jei bus mažiau nei -7c, kiti dirbtų, bet negalės, nes negalima daryti dalies darbų, dėl elementaraus saugumo (namas turi būti pilnai uždarytas tą pačią dieną).

Kol atidedami šie darbai, atsideda ir dar tolimesni etapai. Mat tai yra šio finansinio etapo pabaigiamieji darbai. Uždarius namą, ateina popierinė pauzė: važiuoja vertintojai, inspektoriai, fiksuojamas užaugęs baigtumas, didesnė vertė, bankas išmoka naują porciją pinigų.

Tam sėkmingai įvykus: vidaus darbų konkursas ir startas: nulinės kanilizacijos, stiažkės, vamzdynai, elektra, laiptai, trūkstamos vidaus pertvaros, tinkavimas ir t.t.

Beje, daug kas teiraujasi koks čia biudžetas. Baigus šį etapą būsiu investavęs apie 350K Lt. Planuojama total investicija 600K Lt. Taigi, lieka 250K, už kuriuos reikia pasiekti ir įregistruoti 100% baigtumą. Už šią sumą reikia ne tik įrengti namą, bet ir pasidaryti grežinį + nuotiekų valymo įrenginius. Panašu, kad tai nebus taip paprasta, bet reiks bandyt sulysti.

Namas jau su stogu!

2009-12-06T22:18:00.000+02:00

Valio! Baigtas ketvirtasis statybų etapas - stogas.

Įdomumo dėlei pasižiūrėjau, kada prasidėjo stogo darbai: rugsėjo 23 d. pradėtas metalo karkaso montavimas, o medinė dalis - rugsėjo 29 d. Žodžiu, stogo statybą užtruko beveik 2 su puse mėnesio. Maždaug tiek pat laiko užtruko pamatų ir sienų statyba.

Darbai buvo baigti penktadienį, šiandiena su konstruktoriumi apžiūrėjome darbus. Nors esminių priekaištų nekilo, bet kokybės nepavadinčiau "Puikiai". Skirčiau tik gerai. Tai berods 8 iš 10? Pastebėti trūkumai: nekokybiškai nudažytas šoninis pakalimas. Tarp lentų tarpeliuose boluoja medis. Nors įspėjau dėl to, bet masonai praignoravo pastabą. Guodžia tik tiek, kad užbaigiant pakalimą su pilna apdaila turėsiu proga perdažyti viską dar karta. Taip pat vieną ventiliacinį kaminėlį įrengė ne visai toje vietoje, kur nurodžiau. Na, galima pratemti kanalus, nedidelis atstmas, bet tai jau taisymas. Taip pat rangovai paliko šiūkšlių krūvą. O nemaloniausia, kad pasigedau karučio. Žinoma, gal netyčia darbininkai išsiežė, pvz su pastoliais ir kita įranga, o gal naktį kas nors išsivežė, na ir taip toliau. Kita vertus tikroji stogo kokybė bus patikrinta lietuj lyjant. O dabar kaip tyčia atslenka šalčiai... Žodžiu bus apie ką pakalbėti su rangovu. Ankstesnės brigados dirbo labiaus pasitempę.

Norint pamatyti bendrą vaizdą, reikia nueiti tolokai į pievą :)

Čia dėl aukštų lubų ir menko nuolydžio.

Čia matyti saugumo problema. Vagiams nebūtų sudėtinga nuo garažo patekt į balkoną ar šiarinį kambarį. Šią spragą galvoju spresti specialiu laukui skirtu judesio davikliu, kuris kontroliuotu stogo erdvę. Laukui skirtas daviklis pakainuoja panašiai kaip visas Vidmanto namo signalizacijos įrangos komplektas, bet žiūrint į šią situaciją viskas atrodo gana rimta...

Esu labai patenkintas pasirinkta spalva. Tai nėra dažnas pasirinkimas, raudonesnis molio variantas yra kur kas populiaresnis. Šis - retesnis. Žiūrint mėginėlį neatrodo patraukliai, bet natūroj pasiteisino. Rezultatas primena senamiestį, Trakų pilį ir pan. Žodžiu - tai ko reikia :)

Kaminus galėjau daryti ir aukštesnius. Labai norėčiau, kad nereiktu iškišinėti iš mūro tų nykių vamzdžių. Reiks pasidomėti ar galima padaryti, kad dūmai eitų tiesiog iš tikrojo kamino, o ne iš kaminėlio kamine.

Paradinė pusė.

Garsieji kaminėliai :) Susispietę krūvon. Kairėje - virtuvės gartraukis, dešiniau - kanalizacijos alsuoklis (lieknesnis, nes papildomai nešiltintas), abu dešinukai - ventiliacija. Vienas vonios, kitas pietinio kambario.

Kaminėlis iš arti.

Kaminėliai iš apačios.

Menas. Kaminai žiūri į dangų.

Dabar laukaime langų ir durų. Tuo ir baigsime šių metų lauko darbus.

Kaminėliai ir signalizacija

2009-12-02T12:32:00.000+02:00

Šią savaitę Neverlende dar nebuvau, bet žvalgydamasis į saulėtą dangų tykiai džiaugiuosi ir viliuosi, kad skardos sparčiai gulasi į savo vietas, kuriose "ilsėsis" bent kokia 10 metų. Pagal planą šiandiena turi būti montuojamas stoglangis ir toliau dengiamas stogas. Taip pat montuojami ventiliaciniai kaminėliai.

Tiesa sakant šiuos kaminėlius pamiršo visi: ir architektas, ir konstruktorius, ir stogo rangovai. Tiesa pastarieji prisiminė vėliau ir užklausė "o kaip su tavo ventiliacija? Ar viskas išspręsta?". Gerai, kad tai buvo prisiminta laiku. Tai pamąstęs apie tai kaip oras judės po namą sustrategavau, kad reikia 5 kaminėlių: 1 virtuvės gartraukiui, kitas - alsuokliui, trečias - ventiliacinis ištraukimas iš vaikų vonios + rytinio kambarui (čia neįrengti ventiliaciniai kanalai sienose), dar vienas trauks orą iš pietinio vaikų kambario + 2 aukšto holo, na ir penktas trauks orą iš garažo. Pasirinkome rimtesnius RUKI kaminėlius. Visi papildomai apšiltinti, tik alsuoklio paprastesnis. Šių penkių kaminėlių kaina apie pusantro tūkstančio :( Žodžiu kaminėliai nupirkti ir montuojami.

SIGNALIZACIJA

Na, čia daug nerašysiu, dėl suprantamų priežasčių. Pasakysiu tik tiek, kad puikiai suprantu, jog įmanoma visai padorią signalkę pasidaryti už kokius 5 tūkst. pataupant ant aparatūros ir pačiam susivedžiojus laidus. Nors turiu elektriko 4 kategoriją, bet šitą darbą nusprendžiau palikti specialistui. Signalizacija (saugumas), viena iš tų sričių, kuriose mano nuomone taupyti tikrai negalima. Žodžiu, norėdamas turėti ne "padoriai", bet "puikiai" pasirinkau rimtą sprendimą. Jau turiu įrangos komplektą, jame naujausia rimta PARADOX centralė, skaitmeniniai Digidard davikliai judesiui, taip pat atidarymo, dūžio, priešgaisriniai, dvi sirenos ir trys LCD klaviatūros EVO641. Taip pat nešiojamas pavojaus mygtukas, kabeliai, išplėtimo moduliai ir kiti dalykai. Komplekto kaina 7.250 Lt čia po visokių derybų.

Dabar laukiu langų ir durų. Jiems stojant į vietas išvyks signalizacijos montažyriai. Tai tiek.

Ant stogo lipa skardos

2009-11-29T19:32:00.000+02:00

Nothing last forever, even cold november rain... Šiandiena klampodamas po Neverlendą prisiminiau kaip suokė Guns N Roses :) Oras tikrai atšiaurus. Vaikštant po namo kambarius vėjas plaka lietų per langų kiaurymes, pirštai stingsta nuo šalčio, traukia skersapūtis kaip reikalas, triukšmauja ant stogo plevesuojanti difūzinė plėvė (kur stogas dar neuždengtas). Svajoti apie jaukius namučius šiandiena buvo nelengva. Ir vis gi smagu, kad jau matyti progresas: du trečdaliai garažo ir koks penktadalis pagrindinio stogo jau po danga. Lietvamzdžiai jau visi sukabinti ir čiurlendami daro savo darbą. Parlekia kelios foto...

Vakarinė pusė. Fotografuota nuo sustumto augalinio dirvožemio kalniuko.

Šiaurinė pusė.

Garažo vakarinis šlaitas jau po stogu.

Ir rytinis :)

Stogas bus gan senovinis. Natūralaus molio spalvos čerpikės.

Namo konceptą įkvėpė Vilniaus senamiesčio architektūra.

Susilaukiu nemažai kritikos, bet man gražu, nors tu ką :)

Kur stogas paklotas, jau funkcionuoja lietvamzdžiai.

Per lietų galima pamatyti kaip viskas veikia, taip pat kur stogas leidžia :)

Pakalimai

2009-11-21T16:59:00.000+02:00

Prieš savojo Neverlendo statybą skaitydamas kolegų blogus stebėjausi, kas tie pakalimai :) Vėliau sužinojau, kad tai yra vėjalentės. Taip mano kraštuose vadino tuos daiktus. Žodžiu, apsilankiau šiandiena "objekte" ir radau, kad jau perėjome į pakalimų stadiją. Kas nelabai orientuojasi, trumpai paaiškinsiu: uždėjus stogą, jo kraštai išlenda iš už sienos sudarydami nedidelę pastogėlę. Štai tos pastogėlės apdailinimas lentomis, ta apdaila vadinama pakalimu. Tą pakalimą grubiai sudaro dvi dalys: šononė ir apatinė. Šoninis pakalimas, tai paties stogo krašto apdailinės lentos. Ant jų montuojasi ir skardiniai loveliai - lietvamzdžiai, į kuriuos subėga nuo stogo lietutis. Apatinis pakalimas - tai apdailinės lentos, kurios sujungia stogą su siena. Na, iš mano nuotraukų viskais matyti.

Pagal mano planus, namo išorės sienų šiltinimas ir apdaila (tinkai, dažymai, klinkeriai ir pan.) bus daromi kitais metais, pavasarį. Todėl padarius stogą, dabar galima bus padaryti tik šoninį pakalimą. Mat, kol nera apšiltinimo ir apdailos sluoksnio, nėra prie ko privesti apatinio pakalimo. Teoriškai galima būtų jį pasidaryti, tačiau vėliau darant sienų apdailas kyla didelė grėsmė tuos pakalimus išmurzinti arba sugadinti. Tad mano stogo rangovai pasiūlė tuos pakalimus atidėti apdailos etapo pabaigai. Manau tai gaspadoriškas sprendimas, nors NEKENČIU palikti nebaigtų darbų.

Pora telefonizacinių nuotraukėlių: garažas jau turi šoninį pakalimą - matyti tamsiai rudintos lentos. Kai kur ant namo taip pat yra, ir matome pabandymą uždėti lietaus sistemą.

Beje, stogdengiai rekomendavo ir lietvamzdžius montuoti kartu su apdaila, bet aš nesutikau. Paprasčiausiai dabar tiksliai nežinau kada pavyks įsirengti tuos apšiltinimus (krizė, kiaulių ripas, maras, karas ir visa kita). O lietus lyja... Nenoriu, kad plautų man sienas, išraustų duobes aplink namus. Tad sutarėm, kad lietvamzdžius sudėsime, tik atitrauksime kiek įmanoma nuo sienos.

Paradinės durys

2009-11-18T09:17:00.000+02:00

Po truputėli pirmyn. Nors norėtųsi greičiau... Stogo darbuose nedidelis atokvėpis, mat laukiame atvykstant skardų. Stogdengiai atsipūtę dažo pakalimo lentas ir susegs jas stogo kraštuose. Apatinė pakalimų dalis (pastogės, kuriose susijungia stogo kraštas su namo siena) lieka vėlesniems laikams, kai turėsiu fasado apdailą.

Apsisprendžiau dėl paradinių durų, vakar važiavome pamatuoti skylės. Pati skylė yra 170 cm pločio, tačiau „atradome“, kad vienas durų kraštas yra vidiniu sienų kampas. Tai yra durų kraštas šliejasi į pačią koridoriaus sieną. Tai nėra gerai, nes vėliau darant vidinę apdailą reikės ją privesti prie durų staktos, o ji bus prie pat sienos. Tad nusprendėme toje vietoje primūryti skersinę plytų eilę. Taip skylė sumažės 13 cm (12 cm plyta + betono siūlė). Durys susiaurės bemaž po 7 cm, bet tvarkingai atrodys.

Pačios durys bus dvivėrės, su rombo formos langeliais. Langeliai bus dviejų kamerų paketai su tripleksiniu stiklu. Šiuo metu aiškinuosi galimybe langeliuose įdėti vitražiukus (vidurinis paketo stiklas pakeičiamas vitražiniu) ir paversti duris meno kūriniu. Tai labai vilioja, tačiau dar nežinau ar kaina bus pakeliama.

Tos durys įplieskė nemažai aistrų ir artimųjų ir šio dienoraščio skaitytojų tarpe. Vieniems viskas patinka, kitiems – viskas nepatinka. Įvairuoja nuomonės ir dėl vitražo idėjos namų interjere. Pastarasis sprendimas šiandien nėra labai populiarus, retai kur ir pamatysi tokį reiškinį, jau nekalbant apie naujai pastatytus namus ar butus. Tačiau aš pasigilinau, panaršiau internetą ir atradau, kad tie vitražai namuose būna arba fantastiškai gražūs ir prabangūs arba visai kičiniai ar paprastučiai. Bet kuriuo atveju tai originalus ir puošnus sprendimas, kurį reikia derinti prie namo ir interjero ir net gyvenimo būdo. Jei kam įdomu, galite panaršyti:

http://www.witneystainedglass.com/page/window_gallery

http://www.regency-antiques.co.uk/acatalog/Stained_Glass_Doors.html

http://www.simply-stained.co.uk/Simply_Stained_windows_and_%20screens.htm

Vitražai ir kiti laukinių durų viražai :)

2009-11-11T12:39:00.000+02:00

Kaip gera, kai nelyja :) tai labai aktualu dabar ir dar porą savaičių į priekį. Vakar su gerb. žmona apsilankėme Neverlende ir priėmėme užbaigtą stogo medinę dalį. Gaila, nedalyvavo mano konstruktorius, bet tam yra fantastiška priežastis: jo šeimoje gimė dukrytė :) Tad sveikinimai! Žodžiu stogas pasiekė stadiją, kai galima dengti dangą. Medinė dalis sudėta, grebėstų aukščiai suderinti, kampai sustiprinti, difuzinė plėvelė paklota. Foto nedėsiu, nes bendras vaizdas nepasikeitė. Bevaikščiojant ir berankiojant plėvelės įplyšimus supratome, kad pamiršome svarbų darbelį: suplanuoti ventiliacinius kaminėlius. Tad dabar sprendžiame ar dėti vieną kaminėlį su vėjo turbina, į kurį bus suvestos metalinės žarnos iš kambarių ventiliacijos skylių. ar daryti atskirus kaminėlius kiekviename kambaryje. Dar reikės pora kaminėlių kanalizatoriaus alsuokliui ir virtuvės garų ištraukėjui. Vieno kaminėlio įrengimas apie 250 Lt. Vaja... statydamas namą nenuobodžiausi :) Žodžiu galvojame apie kaminėlius ir laukiame skardų (primenu, kad mano stogas bus firmos BORGA skardinė čerpių imitacija. Natūralaus senovinio molio spalvos.)

Langai
Šiandiena paleidome langų gamybą. Pagaliau baigėme tą nelemtą tenderį. Šiaip esu visiškai patenkintas FAUGA: labai maloninga vadybininkė su nuostabiu vardu, protingos kainos, profesionalios konsultacijos ir svarbiausia atsižvelgė į mano prašymą dėl avanso, ko rezultate turime išleistą akredityvą ir galime vieni kitais pasitikėti :)

Garažo vartai
Fauga siūlė ir garažo vartus, bet atsisakiau, nes negalėjo pasiūlyti spalvos, bent panašios į jų pačių gaminamus langus :) Tad kol kas mąstau apie Ryterną. Turiu visai gerą automatinį man tinkantį variantą už ~5.000 Lt. Mano vartų plotas virš 12 kvadratų. Tad kaina atitinkama. Bet vartus užsisakysiu gruodį, kai langų gamyba eis į pabaigą.

Laukuvinės durys
Tai aktualija duotuoju momentu. Pateikiau pasiūlymą Megramė, Dorvila ir vienam garažininkui paskaičiuoti solidžias, gražias, lauko duris. Dvivėrės, su viršulangiu ir pan. Skylė: aukštis 253 cm, plotis 170 cm. Žodžiu norėčiau, kad šios durys būtų ypatingas akcentas. Pinigų čia negailėsiu, bet noriu protingos kainos.

Principinė durų schemukė

Dorvila konkurse kol kas pasirodė labai apgailėtinai: apsilankius salone (Žukausko g.) kalbėjau su vadybininku, kurio mąstymas ir supratimas apie duris yra absoliučiai "kvadratinis", standartinis ir visiškai nykus. Rimtu veidu dėstė apie lenkiškas standartines duris, kurių neįmanoma gauti nestandartinio išmatavimo, o kai paprašiau pasiūlyti kažko ypatingo, parodžiau per google images pririnktus pavyzdžius, balsas pritilo ir prasidėjo kažkoks mekenimas "jo, čia kažkas kažkada užsisakė, va tokias rankenas, 800 Lt viena, čia fylingai tik iš ąžuolo pas mus, jei stiklas užapvalintu kraštu +1.500 Lt, jo jūs mums pateikiate stiklus, rankenas ir visa kitą, o mes padarom duris, na spyna spyna... Mes esame durininkai, suprantate? Ir darome duris, visokie stiklai, čia užsakovas mums pateikia stiklus. Žodžiu, nežinau ko jums reikia, bet kaina prasidės nuo 10 tūkstančių mažiausiai..." - štai ką ištempiau kamantinėdamas ir rodydamas pavyzdžius. Mano nuomone šio darbuotojo dėka Dorvila praranda užsakymus. Bet tai jų bėdos. Paskambinęs pirmadienį apskundžiau tą pardavėją ir gavau pažadą gauti paskaičiavimą meilu, bet atsakymo dar nesulaukiau.

Žodžiu, kol Dorvila kuičiasi, svarstyklės svyra į Megrame pusę. Su jais blogai, kad reikia važiuoti į dievo užmirštą Kirtimų gatvę, bet kai jau ten nuvažiavau, jaunas šaunus vadybininkas Mindaugas aprodė visą cechą, parodė gaminamas ir jau pagamintas duris iš visų pusių ir iš vidaus ir t.t. Pasiklausęs mano postringavimų apie prezidentūrą, senamiestį ir pažiūrėjęs pavyzdžius ėmė siūlyti tai ko reikia. Kaina, aišku irgi kando: apie 8 tūkst. bet, kalbantis radome kompromisų iki 7 tūkstančių išlaikant didybę ir grožį. Žodžiu dabar deriname variantą su klijuoto masyvo durimis, su fylingais ir su rombo formos stiklais, į kuriuos gal būt verta įdėti vitražus. Tai netikėta mintis, bet pasižiūrėjus pavyzdžių per google images, pamačiau duris - meno kūrinius :) Aišku, tokių menų matyt neįpirksiu, bet idėja dėti vitražą pasirodė labai jau saldi. Jei kam įdomu apie ką aš čia, prašome pažiūrėti mano kelis įdėtus pavyzdžius, šią nuorodą: http://www.fielderbuilder.com/california_glass.html

Dabar aiškinuosi kokios galimybės į tuos rombus sudėti vitražiukus, gal būt net su mano inicialais....

Vonia su vitražu... O kaip atrodytų vonia su japoniškų motyvų vitražu ir haiku...

Dangus griūva, statyba tęsiasi...

2009-11-06T20:47:00.001+02:00

Stogas

Ne, bet rimtai: ar jūs galite tuo patikėti? Šis ruduo neįtikėtinai šaltas. Žinoma, kai gyveni ofisinį gyvenimą ir rudenį labiausiai rūpiniesi padangomis, dažniau apsitaškiusiu automobiliu ir padidėjusiais kamščiais gatvėse, vargiai ar pasakytum kuo šis ruduo ypatingas. Man - tikram agrovilničiui gi tenka kasdien žvalgytis į dangų, tad galiu atsakingai pasakyti, kad šis ruduoYRAkraupiai žvarbus. Rugsėjo viduryje vieną dieną atšalo oras ir neatšilo iki šiolei. Jokios bobų vasaros nebuvo nė kvapo. Maža to, pirmąją lapkričio savaitę prigriuvo sniego...

Šią savaitę statyboj buvau tik antradienį, trumpai apsilankėme su FAUGOS meistru, kuris išmatavo langų kiaurymes ir konstatavo, kad pirminiai matavimai (kuriuos aš pats buvau atlikęs) buvo visiškai tikslūs :D Tą antradienį per tas langų kaiurymes traukė toks siaubingas vėjas, o temperatūra buvo kokie -4! Žodžiu po to ir nebevažiavau į Neverlendą. Tačiau visą savaitę stogdengiai dirbo. Anot brigadyriaus masonai baigia užbaigti medinę dalį ir visur sutampė plėvę. Įdomu kas liko iš tos plėvės užvarius tiek sniego... Reiks ryt nuvaryt ir apžiūrėt.

Bet keleta foto įmesiu. Čia savaitės senumo. Bet progresas matyti :)

Ant stogo jau nupjauti metaliniai geležinkeliai.

Aiškėja stogo vaizdelis...

Tvarkomi kampai.

Kampus ne taip paprasta sutvirtinti.

Tai daugiašlaičio, dar vadinamo "grybo" formos stogo ypatumai.

Garažas jau po "plionke" (stogdengiai masonai taip vadina priešvėjinę plėvelę).
Viršuje matyti prailgintos gegnės, mat vėliau nusprendėme šiaurinėje pusėje "palašą" prailginti :)

Čia tam, kad virš balkonų gautusi prailgintas stogo išsikišimas ir taip susidarytų stogeliai balkonams. Šiaurinėje pusėje balkono nėra, bet dėl estetikos pusė namo gavosi su prailgintu "snapu".

Matyti "Plionkės" markė "Borga Dachova 3".

Gal žinote ar geras tai daiktas?

Garažas jau įgavo tūrį :)

Geras jausmas buvo užėjus...

Menas. Tai laiptinė. Foto iš pirmojo aukšto. Padangėj kabo vainikas.

Įdomu kaip reiks išpuošti tokią didingą sieną... gal reiks pakabinti kokį gigantišką didiko portretą :)

Langai

Šiandiena pasirašiau sutartį su FAUGA ir oficialiai baigiau derybų spektaklį. Liūdna, kad neįpirkau medinių langų. Tai vis ta krizė... Žodžiu reikalingos komplektacijos mediniai langai kainavo 55 tūkstančius, plastikas - apie 30 tūkst. Kita vertus plastikas turi savo privalumų: medžio imitacijos laminatas atrodo taip pat gražiai kaip ir medis, plius nereikės langų dažyti, lakuoti ir kitaip chemiškai apdoroti kas 3-5 metus. Finale jau turėjau pora firmų už ~30 tūkst. ir dar pora firmų ~35 tūkst, kurie arogantiškai tikino darą langus iš firminių profilių ("vokiška kokybė, audi bulka - džiaugiasi pana") ir "nekokie jums čia garažiniai...". Pasiaiškinęs sužinojau, kad tie firminiai vokiški profiliai taip pat sėkmingai gaminami Lenkijoje.

Žodžiu pasirinkau Fauga, kurie pasiūlė reikiamą komplektaciją už protingą kainą, įtikino, kad jų profiliai irgi vokiški (dėl šventos ramybės dūšioj) ir sutiko tartis dėl atsiskaitymo sąlygų. jei pamenate, nusprendžiau nemokėti avansų, o duotuoju momentu standartinis avansas yra "tik 50 procentų". Kaip jaustumėtės, jei sumokėję avansą laukumėte langų 2 mėn., o po kokio mėn. sužinotumėte, kad jūsų langų gamintojui neatsiskaitė kokia nors daugiabutį stačiusi firma ir dėl to langų kompanija bankrutavo... Žodžiu FAUGA pasiūlė pasinaudoti akredityvo paslaugą, o SEB bankas mielai šią paslaugą pasiūlė. Dabar kontrakto suma bus įšaldyta banke 3 mėn. Fauga pagaminusi langus galės pasiimti pinigus tik tada, kai bankui pateiks mano pasirašytą prekių ir darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą. Iš esmės ši paslauga skirta verslo klientams, bet rekalui esant galima ir privačiai pasinaudoti. Kaip sužinojau, aš ne pirmas toks...

Vainikas! Valio!!!

2009-10-22T17:17:00.000+03:00

Stogdengys atsiuntė MMSu 2 fotkes. Sėdžiu ir šypsausi :)

Dar parašė, kad ryt penktadienis. Hm... gal čia kažkokia užuomina? (šneka visai kaip mano žmona). Gal čia kokia tradiciją? Gal Jūs žinote?

Langai ir signalizacija

2009-10-20T22:07:00.000+03:00

Štai kas aktualiausia: langai ir signalkė.

Tačiau kaip gi stogas? Na, po truputuką tveriasi. Jau 3/4 stogo pasipuošė gegnėmis. Šiandiena kaip tik vyko išvažiuojamasis posėdis, kuriame išsprendėme stogo išsikišimo klausimą. Priminsiu: pagal projektą, stogas išsikiša apie 50 cm nuo sienų. Tačiau suklojus gegnes, jos išsikišo daugiau (na, tiesiog iki nupjovimo, techniškai taip gavosi). Ir tada toptelėjo, kad gal reikia ir palikti daugiau, mat turiu prašmatnų ilgą balkoną miegamajame. Toks ilgesnis išsikišimas bus stogelis balkonui. Pradžioje maniau pailginimą daryti palei visą sieną (kurioje įkabintas tas balkonas). Tačiau čia kilo estetinė ir konstrukcinė problemėlė, kaip tokį snapą tinkamai įrengti, o tai nėra taip paprasta ant 4 šlaitų stogo. Pažystamas architektas patarė apskritai prailginti aplink visą namą, esą taip pagerės namo proporcijos, namas atrodys nebe toks gremėzdiškas. Beje, tam neprieštaravo ir MAIN architektas. Hm... Visokių būta svarstymų ir patarimų. Tačiau susirinkę objekte dar padiskutavome su stogdengiais ir konstruktoriumi ir štai vienas vyrėlesnio amžiaus "masonas" pasiūlė man labiausiai patinkantė variantą: prailginimą daryti nuo balkono krašto (sienos viduryje), važiuoti prailgintu stogu iki sienos kampo, toliau palei visą šiaurinę sieną (virš garažo), toliau užsilenkti už kampo ir dar paslėpti darbo kabineto balkoniuką ir čia, rytuose ties vidiniu kamu pereiti į mažesnį išsikišimą, kuris toliau važiuos aplink visą namą iki to žymiojo balkono. Taip išvengsime estetinio darkymo, nes perėjimai iš vieno ilgio į kitą bus vietose, kur jie arodys natūraliai. Žodžiu tokie reikalai. Baigiama gegnių konstrukcija, toliau ji bus purškiama priešgaisriniu inpregnantu. Jam nudžiūvus dengiama plėvelė. Jei dievas duos, tai turėtų įvykti jau kitą savaitę. Na o šią savaitę jau kaip ir vainikas nusimato :) Dar gavau namų darbų - sugalvoti kokios spalvos bus pakalimas. Šie spalviniai klausimai mane labiausiai glumina, nes neturiu jokio supratimo kokia spalva bus daroma fasado apdaila ir apskritai, trūksta meninio pajautimo. Šie estetiniai klausimai - silpnoji visos šios didžiosios statybos pusė. Turbūt reikės daryti arba natūralaus medžio su trupučiu patamsinimo arba tokią pat kaip stogo. ARBA dar geriau, kaip langų - "Auksinis ąžuolas". Beje, išsirinkau stogo spalvą, ji vadinasi MOLIS :) Tai senovinių rudų čerpių imitacija. Pamaniau, kad tokia kepurė tiks mano senovės lietuvių tvirtovei :) Nors tiesa sakant, stogo ploštumos matosi tik nuo kelio, kuris yra už 200 m. :)

Langai. Čia nuotaika visai šiaip sau. Labai norėjau medinių langų. Tačiau dar labiau noriu, kad langai būtų saugūs (tripleksinis stiklas, 4 kampų apkaustai - 4 grybukai, rankenos su mygtukais), šilti (trijų stiklų paketas) ir vatytusi gana gausiai, taip kaip reikia, kad netrūktų. Tokie mediniai langai kainuoja nuo 50 iki 70 tūkst. Plastikiniai - apie 30 tūkst. Mano lubos - 40 tūkst. Taigi, finansai sugrojo romansą ir pasirinkimas labai aiškus. Jei medžio trokščiau labiau už funkcionalumą, gal galėčiau nusimušti kainą iki 40 tūkst. tačiau atsisakęs didžiosios dalies funkcionalumo, pvz tripleksinių stiklų, sumažinęs varčias iki minimumo, tačiau apsisprendžiau, kad išgryninti funkciniai reikalavimai yra svarbiau. Nes langais reikės nauotis kasdien ir jų veikimas bus svarbesnis už jų išvaizdą. Taip, kad su skaudančia širdim, medis atidedamas neribotam laikui. Tikiuosi susitarti už tuos 30 tūkst. visą komplektą ir dar signalizaciją susidėti.

Signalizaciją nusprendiau priduoti apsaugos policijai. Pagrindiniai argumentai: kainos visų labai panašios, įvykio atveju Policija siunčia arčiausiai esančius policininkus, kurie atvažiavę iškarto dirba kaip normali policija - pradeda kriminalistinius tyrimus ir pan., aišku girdėjau, o ir pats patyriau, kad iškviesta policija vėluoja kokią valandą, tačiau mane patikino, kad pas "sutartinius" klientus policija varo prioritetine tvarka. Tačiau pats pagrindinis argumentas: kaimiečiai policijos bijo kaip velnias kryžiaus, o apsaugos firmos kaime įvairiai žinomos ir įvairiai vertinamos. Kaip žinia, Neverlendas įsikūręs kaimo vidurį, tad tas vertinimas aktualu. Mėlyni/raudoni švytūrėliai daro stipresnį įvykį, nei geltoni...

Dėl signalizacijos įrengimo turiu 3 pasiūlymus, kurių dar nenagrinėjau, tik preliminariai - 2 pasiūlymai yra panašiai po 4 tūkst., o trečiasis už beveik 12 tūkst. Hm :) reikės pasiaiškinti iš kur tokie kontrastai :) Būtų nuostabu jei galėčiau pats įsirengti, kaip kiti blogeriai, bet vis dėlto reikalavimus surašiau aukštus, daug zonų, perimetrų, GSM modulių ir kitų navarotų, kuriems įrengti reikia įgudimo ir šios subtilios srities išmanimo. Nusprendžiau šioje vietoje netaupyti, tegu padaro specialistai.

Architektūrinis klausimas. Tiksliau įdėja!

2009-10-15T16:53:00.000+03:00

Nors vakar žemė maišėsi su dangumi, neištvėriau ir nulėkiau į Neverlendą :) Norėjau įsitikinti savo akimis, ar aidi plaktukų stuksenimas ar ne. Pasirodo "aidi aidi aidi, vis...". Masonai darbus jau buvo pabaigę, bet stogo užuominas radau. Mediena sukelta į antrąjį aukštą, patikrintas ir balkono tvirtumas, murlotai jau veik sudėti, šviečia pirmosios gegnės... laukiau šito 2 mėnesius!

Puikumas, nuotaika iškarto pasitaisė. Beje, man - miesčioniui sunku buvo įsivaizduoti, kokia žiema užėjo. Vilniuje to nepasjusi, bet išsukus į užmiestį įpuoliau į baltą komą...

Pirmasis kambarys uždengtas gegnėmis - prašmatnusis svajonių miegamasis.

Atsirado lubų užuomina. Susiformavo kambario erdvės pajautimas.

Pro vitriną matyti, kokia žiema užgulusi čiuplučius Lietuvos petukus...

Čia vaizdelis iš lauko.

Pasižiūrėjus į šį tvarinį ir kilo architektūrinė įdėja: išlindusių gegnių netrumpinti, o palikti kaip stogelį balkonui. Blyn, mintis atrodo viliojanti. Nors tai projekto pakeitimas, reiks teirautis architekto ar nereikės papildomo derinimo?

Čia kyla klausimai: daryti virš balkono ar palei visą sieną?

O štai pažystamas architektas pasiūlė taip varyti aplink visą namą, nes tai subalansuos namo proporcijas, sumažins gremėzdiškumo įspūdį (mano žodžiais tariant - pamažins namo didybę ir grožį), po kepure pakiš namą ir bus mažiau saulės spigenimo, lietaus plakimo.

Hm... atrodo logiška viskas. Bet namas atrodys kaip su ant akių užsmukusia skrybėle? Gal visai originalu? Žodžiu esu visai sutriko.

Skaitytojau, jei turi nuomonę, prašau parašyk į komentarą.

Konkursas langams įsigyti

2009-10-14T12:35:00.000+03:00

Sveiki. Nors oficialiai šią savaitę jau tveriamas stogas, tačiau baisu galvoti kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Argi ne puikus orelis? :) Kuo toliau tuo linksmiau: šiandiena iš dangaus krenta ledo gabalai. Paprastai myliu rudenį ir lietų (juk esu melancholikas lietuvis!), bet šiemet visa tai manęs visai nedžiugina... Na, bet yra kaip yra. Stogas vis vien po truputi tveriasi. Tiesa, savo akim dar neregėjau, bet iš stogdengių žinios tokios: darbai prasidėjo, kranas sukėlė medieną į pastogę (baisiai aukšta pilis, rankomis lentų pakelti į antrą aukštą – jokių galimybių. Tinginiai!), sudėjo garažo murlotus, patys masonai apsigyveno vagonetėje... žodžiu atrodo viskas kaip ir turi būt J Kai nustos ledai kristi žmonėms ant galvų, varysiu į „razvetką“, gal bus ir foto.

Na, o kol dangus siunčia prakeiksmus ant mūsų pavargusių viršugalvių, šią savaitę vyksta konkursas langams įsigyti. Surašiau sąlygas ir išsiuntinėjau į kelias žinomas firmas ir surastas internete. Dabar sėdžiu ir žiūriu kas bus. Įdomumo dėlei įdedu (Copy/paste) siųstą laišką. Gal kam pravers? Gal kas papildys? Gal pamiršau ką svarbaus..?

Sveiki

Darau mini konkurseli langams, statomam namui. Kvieciu sudalyvauti ir pasiulyti langus ir lauko duris.

Kokiu langu ieskau?

Labiau noreciau mediniu langu, taciau kadangi langai gana sudetingi, ju nemazai, bijau, kad gali buti per brangus.
Prioriteta duodu kokybei, funkcionalumui. Svarbu ir gamybos laikas - Langus noriu tureti sustatytus iki gruodzio 1 d.
Sakau tiesiai: prioritetas medziui, bet jeigu neipirksiu reikiamos kokybes mediniu langu - imu plastikinius, medzio imitacija.

Todel prasau paskaiciuokite ir pasiulykite ka galite.
Jei parduodate medinius - pasiulykite medinius, jei parduodate plastikinius - pasiulykite plastikinius. Jei ir tuos ir tuos - prasau paskaiciuokite abu variantus.

Reikalavimai

• Paketas: trigubas stiklas, su argono dujom, selektyviniai, sulaikantys siluma ir t.t. (didziausia silumos izoliacija).
• Aukstai esanciu atsivercianciu virslangiu atidarymo rankenos nuvestos iki apacios.
• Visuose languose, atidaromose ir atverciamose varciose turi buti ideta:
• - signalizacijos magnetinis daviklis, isvestas laidas.
• - apsaugos apkaustai
• - rankenos su mygtukais (be spyneliu)

• Pirmajame aukste: visuose languose apsaugine pleve arba tripleksinis stiklas. Antrajame - nereikia.

• Ant langu negali buti jokiu logotipu, lipduku, jokios reklamos - nei gamintojo, nei profiliu gamintojo, niekieno.
• Konkrecius reikalavimus kiekvienam langui surasiau failuose (ziureti pridetuose failuose).
• Jeigu turite pasiulymu ar yra klausimu - kreipkites. Langu plana dar galima koreaguoti, jei pasiulysite geru pastabu.

Jeigu mediniai
Nedazyti, lakuoti. Laukineje puseje - beicuoti (spalva). Viduje - natural.
Atskirai suskaisiuoti visas vidines palanges - medines. Priklausomai nuo kainos imsiu dabar, jei per brangu - su apdaila.
Aliuminio kaustymo nereikia.

Jeigu plastikiniai
Medzio imitacija. Dar neapsisprendziau kurio medzio (spalvos), bet manau rinksiuosi is standartiniu, kad taupyti laika.
Profiliai maziausiai 5 kameru, prioritetas ekologijai (besviniai) ir naujasniam dizainui.

Taip pat domina ir lauko durys (ziureti failus)

Del paslaugos pirkimo ir atsiskaitymo
1. Prasome pasiulymus skaiciuoti su montavimu. Reikalingi langai su pilnu imontavimu.
2. Kadangi puikiai zinau, kaip bankrutuoja langu firmos, o pinigu langams turiu tiek kiek turiu ir tikrai negaliu sau lesiti jais rizikuoti - avansa (10%) sumokesiu langus pagaminus ir pristacius i objekta, pilnas atsiskaitymas - pilnai uzbaigus darbus. As suprantu visus reikalus susijusius su firmu taisyklemis, kliebto rizika ir t.t.. Taciau esu tikras, kad mano rizika sumoketi avansa ir ji prarasti yra zymiai didesne. Todel padarius sprendima pasirasysiu visus reikiamus dokumentus, sutartis, o atsiskaitysiu, kai pamatysiu langus.

Is visu atsakymu lauksiu apie savaite, dar kita savaite darysiu sprendima.
Prasau parasykite, kada galiu tiketis Jusu pasiulymo.

Jeigu kiltu klausimu, prasau skambinkite.

NA IR, pridėti prisegtukai su fasadais, išplanavimais, langų kiaurymių dydžiai, langų funkcionalumo aprašymai.

REZULTATAS

Jau atsiliepė kelios firmos. Kai kurie iškarto atsakė, kad be 50 proc. avanso nieko nebus. Kiti atsakė, kad galima susitarti, dar kažkas atsakė, kad galima per bankus kažkaip „suriktuoti“, kad nebūtų to avanso...

Kainos pasiūlymai įvairuoja: plastikiniai nuo 25 iki 40 tūkst., mediniai nuo 50 iki 70 tūkst. Skirtumėlis didesnis nei tikėjausi, na, bet konkursas dar vyksta.

Skaitytojau, gal ir tu žinai, kas galėtų padaryti gerus langus už gerą kainą?

Rudenėlis atėjo

2009-10-08T00:18:00.000+03:00

Kaip reikiant :) Prausia lietus veik kasdien, kaip sakant stogą tversime pačiu laiku. Sakau "tversime", nes visą savaitę sustoję darbai. Mat užtruko derybos, mano stogdengys vėlokai užsakė mediena (stogo medinei konstrukcijai). Tad ši supjauta "džiūvo" lauke uždengta, nors man sunku suvokti kaip kas nors gali dabar džiūti. Šiandiena sulaukiau džiugiasio pilno skambučio: "mediena jau mirkoma impregnantuose, ryt, gal net pradėsim darbus". Štai, pasirodo jau išdžiūvo :) na, bent pakankamai, kad būtų galima su ja ką nors daryti. Bet visgi viskas priklauso nuo lietučio. O tas prakeiktas gismeteo.ru visai nedžiugina. Kita aktualija - langai. Noriu skubiai pradėti konkursą, bet štai, mano genealusis architektas nepasivargino visai dėl langų. Reikia pačiam sugalvoti viską: ir kokia jų konstrukcija turi būti, ir kaip jie turi "vartytis", ir kokias spalvas rinktis... Tad kol, viso to nesugalvojau, negaliu net ieškoti gamintojų. Iki šiol per daug ir nepergivenau, nes įsivaizdavau, kad tie "langistai" puls man visaip padėti: patarinėti dėl konstrukcijų, pristatinėti naujausias technologijas ir tendencijas, skyles išsimatuos, mygam kainas suskaičiuos - žodžiu aptarnaus kaip dera pirkėją paklosiantį keliasdešimt tūkstančių lituoklių. O nė velnio! Viskas vyksta ir įprasta lietuviškame statybų masonų versle. Susilaukiu tik tokių bajerių: "kas nors tegu išmatuoja, o mes pasiūlysim savo kainą"... Tinginiai! Matyt turi begales užsakymų :) Ne Amerika čia, ką ir sakyti. Na tai ką padarysi, teks pačiam saviveikla užsiimti ir viską sugalvoti. Bet už tai nesigailėsiu nė per plauką derėdamas dėl kainos, o ypač dėl avanso! Trumpai: suku galvą tokiais klausimais: mediniai ar plastikiniai? balti? rudi? Medžio? kokios konstrukcijos? Perskirymai? Ar sudėsime iki sniego? ir pan. Reiks paskaitinėti kolegų blogus, kas rašoma apie langų patirtį. Su langais kartu matyt reiktų ir signalizaciją jau planuoti, nes girdėjau, kad vagių išperos išsikelia langus ir išsiveža. Nors mano langai visiški nestandartai, bet juk viską ima, rupūžės...

Va, įdėsiu dar stogo brėžinį iš viršaus :)

Metalai jau ant stogo

2009-09-29T21:42:00.000+03:00

Rudenėlis įsibėgėja, dažosi lapai, vis dažniau prausia lietus. Įsibėgėja ir namo kepurės audimas :)
Nors vakar ir lijo su pragėdruliais, Neverlende puškavo kranas ir ant stogo kėlė metalines sijas. Suvirintojai sijas prisegė, kad laikytūsi, o šiandiena ir rytoj turėtų lieti skystą metalą ir užvirinti jas amžiams. Vakar, po darbų neiškentęs nulėkiau pasižvalgyti ir padaryti keletą foto

Šią nuotrauką padariau paskutinę, jau sukdamas arklius link Vilniaus.

O čia norėčiau pasipuikuoti darbais, kuriuos pats savo rankom įveikiau.

Taip atrodė anksčiau aprašyti smėlio/molio šlaitai,
likę per kalvą prariaubus įvažiavimą į sklypą

O taip atrodo juodžemiu užvežtas šlaitas.
Darbavausi karučiu ir kastuvu nuo pat liepos II pusės.

O čia kitas šlaitas, kurį užvežiau pirmiausią.
Šiandiena ten jau šioks toks žolynėlis.

Bendras vaizdelis. Kairėje seniau supilta ir jau apžėlę,
dešinėje šviežiai supilta. Tikiuosi kitais metais čia bus velėna.

Tas pats įvažiavimas prizoomintas iš namo per langą :)
Matyti ta kalva, jei sunku įsivaizduoti.
Viršuje esančios smėlio/molio kalvos iškastos iš daugos.
Jomis bus lyginama namo aplinka ("gerbūvis").

Stogo metalo karkaso statyba

Garažo stogo viršūnė. Pakabinta ant metalo gervės, kuri yra neįmūryta,
o tiesiog privirinta prie sienoje esančių metalo įdėtinių detalių.
Atrodo nelabai saugiai, bet sako, kad laikys.
Variklio iškėlimo krano turbūt čia neverta tvirtinti.

Garažo metalai.

Bendras vaizdelis.

Tuos ilgus ūsus iki reikiamo ilgio vėliau patrumpins stogdengiai,
kurdami gegnių raizginį.

Vėl vyksta darbai :)

2009-09-23T18:16:00.000+03:00

Taigi vat, prabėgus dviems mėnesiams, šiandiena vėl atgijo Neverlendo statybos :) Ištiesu, statyti namą - baisingai jaudinantis užsiėmimas, tad tyliai sau džiaugiuosi. Per pastarąją savaitę tokios naujienos: pasirasiau dvi sutartis - dėl stogo metalinio karkaso įrengimo ir dėl paties stogo įrengimo. Dabar atėjo laikas skelbti langų konkursą, garažo vartų konkursą ir surasti kas padarys solidnas laukujines duris. Kadangi name dauginasi vertybės, kurias jau įmanoma vogti, sugalvojau įrengti signalizaciją. Taigi, apie viską detaliau.

Metalo karkasas stogui - keistokas daiktas. Pakėlus mano stogo nuolydžius ir taip suprojektavus normalų antrąjį aukštą, stogas tapo silpnoka vieta. Konstruktorius įpaišė metalo karkasą, maniškių masonų vadinamą "vertaliotu" :) Ir ant namo ir ant garažo stogų. Nors statybininkai visokiausiais būdais įkalbinėjo jo atsisakyti, nes, tipo, jis beprasmis pinigų švaistymas, bet aš apsisprendžiau paklausyti savo konstruktoriaus ir palikome jį. Blyn, juk neveltui aš tą konstruktorių samdau. Juk tame name pačiam teks gyventi, visai nesinori, kad kurios nors rudeninės audros metu stogas nusikeltų...

Tai štai, darbų atsinaujino nuo šio "vertalioto" įrengimo. O viskas bus taip: namo kampuose, viršuje bus subetonuotos tokios monolitinės kaladės, dar vadinamos pagalvėmis, o jose įbetonuotos "įdėtinės metalinės detalės". Prie šiųjų bus privirintos metalinės sijos, kurios taps stogo konstrukcijos karkasu. Virinant sijas, atvažiuos kranas. Jis pakels metalus į orą ir laikys juos ore, kol šie bus privirinti. Maždaug taip papasakojo brigadyrius.

Nors pats nebuvau šiandien statybvietėje, bet drbai turėjo prasidėti nuo tų betoninių kaladžių klojinių montavimo.

"Vertaliotas" man kainuos apie deviniolika gabalų. Į šią sąmatėlę dar įtraukėme keletą mūro darbų pataisymų, tarp kurių - slapto kambariuko įrengimas :)

Stogas gi, bus prdėtas tuoj pat įrengus "vertaliotą" :) Tiksliau du stogai: namo ir garažo. Šiandiena pasirašiau sutarį, rangovas šiandiena jau užsakinėja medieną. Stogo danga - BORGA skarda, čerpių imitacija. Danga bus matinės spalvos, padengt plastiku ar polesteriu, nepamenu gerai :)

Gavau kelis skardos pavysdukus, reikia išsirinkti spalvą. O variantai tokie: tamsiai ruda, šokoladinė - rangovas sako, kad tokių stogų yra 80 proc. Lietuvoje. Tad mano individualistinei sielai tai perdidelė proporcija. Tad atmesta iš principo. Kitas variantas - tamsiai žalias. Visai nieko, bet mano nuomone labiau tinka subiliam neaukštam namėkui, kuris trokšta susilieti su gamta ir aplinkine žaluma. Toks apibūdinimas mano namui tikrai netinka, tad skipinam. Kitas variantas - tamsiai pilka skarda. Hm, ši danga derėtų moderniam įmantriam namui, kuriame daug stiklo, minimalizmo, metalo ir šeimininkas mąsto: "plikas betonas yra jėga. Kam jį slėpti, juk atrodo žiauriai krūtai" :) Mano planuose kita stilistika. Prieš ofisinį stilių neturiu nieko prieš, bet argi ten įmanoma JAUKIAI, šiltai ir maloningai gyventi? Šis stilius ofisams labai tinka, bet namai atrodo šalti ir negyvenami. Tad važiuojame toliau ir randame taip vadiname "vyšnią" ir šviesiai rudą, abi šios spalvos imituoja molio čerpes. Kadangi mano buveinė primena senovės Lietuvių tvirtovę, o viduramžiška monumentika artima mano sielai, šios dvi spalvos yra realūs kandidatai ir varžovai :) "Vyšnia" atrodo panaši į raudonas, gana naujai sudėtas čerpes. Šviesiai ruda primena senas čerpes ant senų namų. Pačios sienos bus šviesios, gal lengvai rudos ar gelsvos: tinkas, klinkerinės plytelės arba klinkeris - tai priklausys nuo finansų traukiamų romansų, tad visai dera. Na, bet turiu laiko dar pamąstyti, gal kas patars...

Beje, stogą suderėjau už šešiasdešimt su trupučiu. Pavyko kiek nusiderėti nuo anksčiau turėto varianto, konstruktorius sako, kad kaina normali. Tad nusiraminau ir laukiu vainiko :)

Langai jau laukia eilutėje. Imsiuosi jų kitą savaitę. Gal žinote variantų? Namo langai dideli, bus neblogas kąsnelis šiais sunkiais laikais, tad tikiuosi dar ir pasiderėti. Konkursuosiu du varianrtus: plastikinius ir medinius. Pasirinkimą labiau lems kaina. Anksčiau buvau tikras, kad ieškosiu tik medžio, bet pasidomėjęs atradau, kad tas medis yra taip apdirbtas, prigirdytas visokia chemija, kad taip sureikšminamos gyvybės ten nėra nė lašo. Žinoma, medis yra prestižas, jei gausiu protingą kainą tai imsiu tą prestižą, jei ne - tiks plastikas. Priderinsime spalvikę prie pakalimų, lietvamzdžio ir bus jėga. Žodžiu pagyvensim - pamatysim.

Apie signalizaciją tai dar nemąsčiau daug, bet nemenkai prisiskaičiau kituose bloguose. Esu sugalvojęs tik ieškoti ir dėti galingesnę kakarinę: kokių 150-200 db. Mieste yra apribojimai iki 120 db, kiek išneša žmogaus ausys, bet kaime man rodos apribojimų nėra. Esmė tokia: įsijungus tokiai sirenai, žmogus (vagis) tampa neveiksnus. Neįmano užsikišti niekaip ausų, neįmanoma mąstyti ir daryti nieko kitą tik bėgti tolyn. Reiks pasiaiškinti, ar įmanoma tai realizuoti.

Tad tokios tokelės, kad tik dievas sveikatos duotų :)

Persilaužimas (lietui lyjant)

2009-09-16T09:17:00.000+03:00

Štai ir prabėgo 6 (ar daugiau savaičių), atėjo ilgai lauktas rugsėjis. Dar Liepą aktyviai statęs pilaitę į dangų ir pasiekęs biudžeto bedugnę supratau, kad bus "popierinė duobė". Kaip apskaičiavau taip viskas ir vyko. Kadangi nieko ypatingo statybvietėje nevyko, nuotaika buvo niūroka, apleidau ir šį dienoraštį. Bet ši savaitė jau smagesnė ir tam yra priežasčių:

1. Bankas patvirtino paskolą. Tiesa ne tokią, kokią tikėjausi, bet galime judėti toliau. Šiuo metu vyksta popierių tvarkymas. Ryt eisiu pas notarą įkeisti sodybą. Šiuos reikalus tvarkant jau susidūriau su blogąja krizės grimasa: pastatyti namą iki esamos būsenos kainavo 200 tūkst. Rinkos vertė yra 80 tūkst. (!!!) Siaubas! Dabar suprantu, kodėl bankai "užrišo" paskolas. Galima statyti nebent tik sau, apsisprendęs gali sau tai leisti ar ne. Ekonominės logikos nė kvapo.

2. Atnaujinau derybas dėl stogo. Turiu vieną pusėtiną variantą, bet plačiau nedetalizuosiu, kol neturėsiu kontrakto. Rangovas atrodo rūpestingas, detaliai ir smulkiai pasakoja niuansus. Gal pavyks susitarti.

O kol pievom lakstė basakojis rugpjūtis ir statyboje mezgėsi voratinkliai, aš taip pat nesėdėjau rankas sudėjęs. Dažnai vasarojome su šeimyna ir draugais. Svajojau, klausiausi žinovų patarimų ir kritikos.

Ką galėjau pasitvarkiau. Progresas: elektrifikacijos įvadas ir statybinė elektros skydinė. Bus galima virinti metalo konstrukcijas ir pasišviesti Lenino lempute.

Kadangi statybų nelabai išmanau tai į namą daugiau per daug ir nelandžiojau. Tačiau tvarkiau aplinką. Kasiau žemes ir karučiu vežiojau ir tvarkiau šlaitus.

Jei pamenate, per pievą tiesiant keliuką ir jį „įjungiant“ į valstybinį kelią reikėjo prasiaubti kalvoje tarpeklį. Mat sklypo pakraštyje palei kelią buvo kalva, kokių 3 metrų aukštumos. Prakasus tarpeklį nutiestas keliukas. Tačiau likę kraštai – naujieji šlaitai liko be augalinio sluoksnio. Vien molis, smėlis... Lietus tą gėrį plovė žemyn išrausdamas baisingus griovius, nešė molį/smėlį į šalia kelio einantį vandens nubėgimo griovą, ją užkišdamas.

Žodžiu sugalvojau gelbėti šį kūrinį paprastuoju būdu: molio/smėlio šlaitus užpilti žemėmis - augaliniu humuso sluoksniu, kurį traktorius nustumdė darydamas kelią. Tai toks juodžemis sumišęs su žolių šaknelėmis ir velėnos gabalais. Apačioje palei kelią kroviau velėnų juostą, o viršun juodžemis.

Žemėse priaugs žolynai, jų šaknys supins velėnas, šios surakins, sutvirtins paviršių. Viskas žaliuos, augs pievų gėlės. Bus smagu įvažiuoti į neperlendą per tokį žalią koridorių :D

Darbelis nelengvas: vienoje vietoje kastuvu krauni juodžemį į karutį. Karučiu stumi iki vietos. Atvykęs mėtai žemes į šlaitą. Dengiama 3 -10 cm sluoksniu, juodžemio storis priklauso nuo po juo esančio molio/smėlio paviršiaus. Lietus išgraužė griovius, tad juo reikia storiau užpilti žeme.

Hm, išsiplėtojau, bet iš tiesu tai didelis darbas. Darau jį nuo liepos ir dar nebaigiau. Nors nuvežiau šimtus karučių, dar liko koks 25%. Dabar suprantu kodėl žmonės sako, kad aplinkos tvarkymas brangiai kainuoja. Tie žemės darbai tikrai sunkūs... o jei sodo plotas apie hektarą... Žodžiu, dabar turėsiu užsiėmimo iki pat pensijos.

Bet sunkūs darbai išėjo puiki atgaiva nuo nykaus ofisinio darbo. Prisibuvau grynam ore, jau numečiau apie 10 kg !

Mažoji sodybos šeimininkė su močiute :)

Popierinė pauzė: vyksta vertinimas

2009-08-11T17:57:00.000+03:00

Kaip ir tikėjausi, nuo pastolių nusileidus į popierinį etapą, ypač nūdienos krizės giliėjimo metu, viskas vyksta vėžliažingsniu. Bet gal ir gerai, tai neleidžia atitrūkti nuo realijų ir kas kart verčia permąstyti savo tokias globalines investicijas šiame apsiniaukusiame nežinomybės fone. Blyn, na ir išsireiškimai gavosi :) O dar net nepateikiau paraiškos bankui...

Žodžiu, inventorizacija vyko 3 savaites, kaip ir tikėjausi (Ne pervij raz). Penktadienį gavau pagaliau tą pažimą ir pradėjome realius vertinimo procesus. Žodžiu apėjome sodybą, apfotografavome, apkalbėjome, pasvajojome ir dabar laukiu nuosprendžio. Žodžiu, ši iliustracija viską ir nusako...